Kùmai (gr. Kymē, lot. Cumae), senovės graikų kolonija Apeninų pusiasalyje, Kampanijos pakrantėje, 19 km į vakarus nuo dabartinio Neapolio. Apie 750 pr. Kr., per vadinamąją didžiąją kolonizaciją, juos įkūrė išeiviai iš Chalkidės (manoma, Kumai – viena seniausių graikų kolonijų vakaruose). Buvo vienas graikų kultūros sklaidos Kampanijoje centrų; garsėjo čia gyvenančia sibile (pranaše). 6 a. pr. Kr. antroje pusėje–5 a. pr. Kr. pirmoje pusėje kariavo su Kampaniją užvaldyti siekiančiais etruskais (graikai juos įveikė 524 ir 474 pr. Kr. jūrų mūšiuose prie Kumų). 5 a. pr. Kr. dėl nesantaikos su kitais regione vyrauti siekiančiais graikų poliais, karų su vietos gentimis Kumai nusilpo. 428 ar 421 pr. Kr. juos užėmė samnitai, 338 pr. Kr. – romėnai; vėliau jie suteikė miestui municipijo statusą.
Kumų griuvėsiai
Išliko šventyklų, gynybinių įtvirtinimų liekanų, apie 130 m ilgio požeminis tunelis, vedantis į didelę skliautinę olą, vadinamąją Sibilės grotą (aprašyta Vergilijaus, rasta 20 a. pirmoje pusėje).
Jupiterio šventyklos griuvėsiai Kumuose
Sibilės groto tunelis Kumuose
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.