kumýkų kalbà priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, krymčiakų kalbomis).
Paplitimas
Dagestano (Rusijos Federacija) viena valstybinių kalbų (kartu su rusų, avarų, darginų, lezginų, lakų, nogajų ir kitomis kalbomis; kalbančiųjų apie 427 800, 2010 surašymo duomenys). Dar vartojama Čečėnijoje (apie 9000), Šiaurės Osetijoje (apie 12 700), kai kuriose Rusijos Federacijos srityse (apie 16 000), t. p. Turkijoje; iš viso apie 500 000 kalbančiųjų. Kumykų kalba yra ir Kaukazo kai kurių etninių grupių tarpusavio bendravimo kalba.
Gramatikos ypatybės
Agliutinacinė. Skiriamos 5 tarmės: Buinako, Chasavjurto, Kaitago, priekalnių, Tereko. Bendrinė rašomoji kalba susiformavusi Chasavjurto ir Buinako tarmių pagrindu. Kai kurios kumykų kalbos ypatybės yra artimesnės ogūzų pogrupio tiurkų kalboms, pvz., azerbaidžaniečių. Žodžio pradžioje vietoj k tariama g (turkų kiži ‘žmogus’, kumykų giši). Yra skolinių iš avarų, darginų, lakų ir kitų kalbų.
Raštas
Iki 1929 vartotas arabų, 1929–38 – lotyniškasis raštas, 1938 jį pakeitė kirilika.
2366
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.