Kunmingo ir Montréalio pasaulinė biologinės įvairovės programa

Kunmingo ir Montréalio pasaulinės biologinės įvairovės programos logotipas

Kunmingo ir Montréalio pasaulinė biologinės įvairovės programa (Kunmngo ir Monreãlio pasaulnė biològinės įvairóvės programà, Kunming-Montreal Global Biodiversity Framework, GBF), tarptautinis dokumentas, kuriame nustatyti biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai ir uždaviniai. Siekiant sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą programoje suformuluoti ilgalaikiai tikslai iki 2050 ir numatyti konkretūs uždaviniai (iš viso 23) iki 2030. Savo reikšme programa prilyginama 2015 Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos.

Patvirtinta 2022 12 19 Montréalyje, Kanadoje vykusioje 15-ojoje Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos Šalių konferencijoje. Dokumento pavadinime minima Kinijos miestas Kunmingas, kuris turėjo surengti konferenciją 2020 10, bet dėl COVID-19 pandemijos atsisakė, ir Montréalis, kuris perėmė konferencijos organizavimą 2022 ir kuriame yra įsikūręs Konvencijos sekretoriatas.

Programos tikslai

Programa numatė 4 ilgalaikius biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus: ekosistemų apsauga ir atkūrimas bei rūšių ir genetinės įvairovės išsaugojimas (išlaikyti, sustiprinti arba atkurti visų ekosistemų vientisumą, tarpusavio ryšius ir atsparumą); tausojantis biologinės įvairovės naudojimas (ji turi būti naudojama atsakingai, išlaikant ekosistemų funkcijas ir paslaugas); tinkamas genetinių išteklių naudos padalijimas (nauda turi būti sąžiningai dalijamasi, ypač su čiabuvių tautomis ir vietos bendruomenėmis); įgyvendinimo priemonių prieinamumas visoms Šalims (ypač ekonomiškai silpnoms mažoms salų valstybėms ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos valstybėms).

Buvo numatyta gerokai padidinti natūralių ekosistemų plotus ir sustabdyti rūšių nykimą, kurį sukelia žmogaus veikla, dešimteriopai sumažinti rūšių išnykimo lygį ir riziką, o vietinių laukinių rūšių populiacijas padidinti iki būtino išlikimui lygio, išsaugoti laukinių ir prijaukintų rūšių genetinę įvairovę bei jų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Įsipareigota palaipsniui didinti šios srities finansavimą iki 700 mlrd. dolerių per metus ir finansinius srautus suderinti su biologinės įvairovės vizija 2050.

Programos uždaviniai

Dokumente nustatyti 23 uždaviniai, kurių įgyvendinimas iki 2030 leistų programoje numatytus grėsmių biologinei įvairovei mažinimo ir žmonių poreikių užtikrinimo tikslus pasiekti iki 2050. Uždavinių įgyvendinimo veiksmai turi būti derinami su Biologinės įvairovės konvencija, jos protokolais bei kitais atitinkamais tarptautiniais įsipareigojimais, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, prioritetus ir socialines bei ekonomines sąlygas.

Programoje nurodoma, kad visų teritorijų planavimas turi integruoti biologinės įvairovės apsaugą ir (arba) veiksmingus valdymo procesus, susijusius su žemės ir jūros naudojimo pokyčiais.

Iki 2030 biologinei įvairovei svarbių vietovių (įskaitant didelio ekologinio vientisumo ekosistemas) praradimas turi būti priartintas iki nulio, turi būti atkurta ne mažiau kaip 30 % nualintų sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų ekosistemų plotų. Ne mažiau kaip 30 % sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų turi būti veiksmingai saugomos ir valdomos, ypač didelį prioritetą teikiant jų biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms ir paslaugoms tam pasitelkiant saugomų teritorijų sistemas bei kitas veiksmingas teritorijų išsaugojimo priemones. Čiabuvių ir tradicines teritorijas integruojant į šias sistemas turi būti užtikrinama, kad bet koks tvarus naudojimas tokiose teritorijose visiškai atitiktų jų išsaugojimo tikslus ir vietos bendruomenių teises.

Turi būti sustabdytas dėl žmogaus veiklos vykstantis žinomų rūšių nykimas, užtikrinamas nykstančių rūšių atkūrimas ir išsaugojimas, mažinama išnykimo rizika ir atkuriama vietinių, laukinių ir prijaukintų rūšių populiacijų genetinė įvairovė, žmogaus ir laukinių gyvūnų darnus sambūvis. Būtina užtikrinti tvarų, saugų ir teisėtą laukinių rūšių naudojimą, rinkimą ir prekybą jomis, užkirsti kelią pernelyg dideliam naudojimui, mažinti patogenų išplitimo riziką.

Šalinant ir (arba) švelninant invazinių rūšių poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms būtina nustatyti ir valdyti (iki 2030 bent 50 % sumažinti) svetimų rūšių introdukavimo kelius ir paplitimą, išnaikinti ar kontroliuoti invazines rūšis, ypač prioritetinėse vietose (pvz., salose). Taršos riziką ir neigiamą poveikį biologinei įvairovei bei ekosistemų funkcijoms ir paslaugoms lemiančius veiksnius būtina sumažinti iki nekenksmingo lygio; bent perpus sumažinti į aplinką patenkančių maistingųjų medžiagų perteklių, pesticidų ir labai pavojingų cheminių medžiagų keliamą riziką, užkirsti kelią plastiko taršai, ją mažinti ir visiškai sustabdyti. Mažinant klimato kaitos ir vandenynų rūgštėjimo poveikį būtina taikyti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo ir nelaimių rizikos mažinimo priemones.

Laukinių rūšių valdymas ir naudojimas turi būti tvarus, išlaikantis jų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą žmonėms, ypač tiems, kurie yra labiausiai priklausomi nuo biologinės įvairovės (tai apima vietinių tautų ir bendruomenių tradicinio tvaraus laukinių rūšių naudojimo išsaugojimą ir skatinimą). Žemės ūkio, akvakultūrų, žuvininkystės ir miškininkystės plotai būtų valdomi taikant biologinei įvairovei palankią praktiką, pvz., tvarų intensyvinimą, agroekologinius ir kitus naujoviškus metodus. Atkuriant, išlaikant ir didinant gamtos teikiamą naudą žmonėms turi būti taikomi poveikiu gamtai pagrįsti sprendimai ir metodai, pvz., klimato, vandens išteklių ir orų reguliavimo, dirvožemio būklės gerinimo, augalų apdulkinimo, ligų rizikos mažinimo ir apsaugos nuo gamtinių pavojų.

Miestuose bei tankiai apgyvendintose vietovėse reikšmingai didinant žaliųjų erdvių ir vandens telkinių plotus, kokybę ir sąsajas būtina užtikrinti prieigą prie jų ir jų teikiamą naudą, žmonių sveikatos bei gerovės ryšį su gamta ir tvaria urbanizacija.

Įgyvendinant programos uždavinius ir priemones numatyta visuose valdžios lygmenyse biologinės įvairovės apsaugos tikslus derinti su valstybių teisės aktais, skurdo mažinimo strategijomis, poveikio aplinkai vertinimu ir nacionalinės apskaitos metodais bei kitomis ekonominėmis ir socialinėmis programomis. Verslas (ypač didelės tarptautinės bendrovės bei finansų įstaigos) turi būti skatinamas stebėti ir skaidriai atskleisti savo poveikų biologinei įvairovei, teikti visuomenei informaciją, laikytis naudos pasidalijimo principo ir pereiti prie tvarių gamybos modelių. Gerinant švietimą, informacijos prieigą ir siūlant alternatyvas visuomenė turi būti skatinama rinktis tvarų vartojimą, iki 2030 perpus sumažinti maisto atliekų kiekį ir perteklinį vartojimą. Numatyta iki 2030 bent 500 mlrd. JAV dolerių per metus sumažinti biologinei įvairovei žalingų veiklų subsidijas, vėliau jas visai panaikinti ir padidinti teigiamų paskatų paramą.

Šalys įpareigotos atnaujinti nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, teikti jų įgyvendinimo ataskaitas ir dalyvauti peržiūros procesuose. Planuota iki 2030 padidinti priemonių įgyvendinimo finansinę paramą iš įvairių šaltinių sutelkiant ne mažiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių per metus. Į sprendimų priėmimą numatyta įtraukti vietines tautas ir bendruomenes sudarant joms galimybę kreiptis į teismus ir gauti informaciją bei saugant jų interesus.

Pirmieji programos rezultatai 2024 10 21–11 01 buvo aptarti Kolumbijos mieste Cali vykusioje 16-ojoje konvencijos Šalių konferencijoje.

Jungtinių Tautų konferencijoje Montréalyje priimama Kunmingo ir Montréalio pasaulinės biologinės įvairovės programa (2022 12 19)

1163