Kùpiškio pliakalnis, Aukštupnų pliakalnis, piliakalnis su senovės gyvenviete esantis į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante, ties jo santaka su Aukštupio upeliu. Archeologijos paminklas (1997). Datuojamas pirmu tūkstantmečiu–antro tūkstantmečio pradžia.
Kupiškio piliakalnis iš viršaus
Piliakalnis
Piliakalnį iš šiaurės juosia Aukštupio, iš vakarų – Lėvens slėnis, iš rytų – dauba, pietų pusėje yra aukštuma. Aikštelė pailga, 110 × 40 m dydžio; 19 a. buvo ariama. Aikštelės pietiniame pakraštyje buvo pylimas; išliko jo liekanų. Šiaurrytiniame ir pietiniame šlaite, 4–4,5 m žemiau aikštelės krašto, yra apie 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas, kurio galai siekia apie 50 m ilgio terasą. Aukščiau terasos Kupiškio piliakalnio šlaitas status, nulygintas, žemiau – natūralus. Aikštelė ir piliakalnio rytinis šlaitas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą iškastų apkasų. Manoma, kad čia stovėjo sėlių medinė pilis. Piliakalnį 1943 aprašė P. Tarasenka, jo žvalgomuosius tyrimus 1968 atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1969 – Istorijos instituto archeologai. Piliakalnis tyrinėtas 2017 ir 2018 Lietuvos istorijos instituto archeologų (vadovė Andra Simniškytė-Strimaitienė).
Kupiškio piliakalnis (2017)
Kupiškio piliakalnis
Papėdės gyvenvietė
Kupiškio piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėje buvo senovės gyvenvietė; rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi keramikos.
Pasakojimai apie piliakalnį
Pasakojama, kad senovėje Paketurių kaime gyvenęs vienas milžinas, Aukštupėnų kaime – kitas. Abu milžinai mėgo susitikę papypkiuoti ir pasikalbėti. Pelenus iš savo ilgų pypkių iškratydavo ten, kur pypkės susisiekdavo. Taip per ilgą laiką iš pelenų susidaręs kalnas. Dar pasakojama, kad čia palaidotas milžinas, kad piliakalnį kepurėmis supylę švedai, o jo viduryje esą paslėpta skrynia su švedų turtais.
2271