Kùpiškio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurės rytuose.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Kupiškio rajono savivaldybės šiaurės vakarinė dalis yra Mūšos–Nemunėlio žemumos pakraštyje (prie Pyvesos yra žemiausia savivaldybės vieta – 63 m), pietvakarinė dalis – Nevėžio žemumos pakraštyje, rytinė – Viešintų kalvagūbrio šiaurinėje dalyje (jame, prie Kinderių, yra savivaldybės aukščiausia vieta – 137 metrai). Sausio vidutinė temperatūra –5,7 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 636 mm kritulių.
Per savivaldybės teritoriją teka Pyvesos, Lėvens aukštupiai, rytiniu pakraščiu – Šetekšna (Jaros aukštupys). 19 ežerų (didžiausi – Notigalė, Ešerinis), 32 dirbtiniai vandens telkiniai (didžiausias – Kupiškio). Šepetos durpynas, Notigalės, Kepurinės, Iženo ir kitos pelkės.
Iš dirvožemių savivaldybės didesnėje dalyje vyrauja išplautžemiai, šiaurinėje ir rytinėje dalyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse – šlynžemiai ir durpžemiai.
Miškingumas 27,1 %. Didžiausi miškai – Skapagirio miškas, Šimonių giria. Vyrauja beržynai (33,2 %), eglynai (23,3 %), pušynai (15,4 %). Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra Alojos, Iženo, Kepurinės, Notigalės (nedidelė dalis priklauso Rokiškio rajono savivaldybei), Sakonių balos telmologiniai, Vainiškio pedologinis, Buožių geologinis, Prūsgalės geomorfologinis, Lėvens kraštovaizdžio draustiniai. 3 gamtos paminklai: botaninis – Buivėnų ąžuolas, geologinis – Stirniškių atodanga, hidrogeologinis – Visgiūnų šaltinis. Kasmetinė Kupiškio marių regata (nuo 1997).
Kupiškio piliakalnis iš viršaus
Lėvuo
Ūkis
Savivaldybėje išplėtota durpių gavyba (bendrovė Durpeta), medienos apdirbimas, medienos gaminių ir plytų gamyba (Simega). Daugiausia pramonės įmonių yra Kupiškyje.
Susisiekimas
Per Kupiškio rajono savivaldybės teritoriją eina Panevėžio–Daugpilio (Latvija) geležinkelis, Biržų–Utenos, Panevėžio–Rokiškio plentai.
Sveikatos apsauga
Ligoninė, 3 ambulatorijos, 13 medicinos punktų.
Švietimas ir kultūra
Kupiškio verslo ir technologijos mokykla, 2 gimnazijos, 1 progimnazija ir 1 jos skyrius, 6 pagrindinės mokyklos, 3 mokyklos‑daugiafunkciai centrai, pradinė, 3 lopšeliai‑darželiai, muzikos, sporto mokyklos, 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų globos namai, pagyvenusių žmonių ir suaugusių neįgaliųjų globos įstaigos, Kupiškio rajono pedagoginė psichologijos tarnyba, kūno kultūros ir sporto centras, 11 katalikų bažnyčių, 16 kultūros centrų, 18 bibliotekų. Muziejai: Kupiškio etnografinis su skyriais Uoginiuose (Adomo Petrausko muziejus), Viktariškiuose (dailininkės V. Šleivytės paveikslų galerija) ir Laukminiškiuose (Laukminiškių kaimo muziejus), t. p. profesoriaus P. Matuliono memorialinis (Kupiškyje), akademiko J. Matulio (Naiviuose).
Istorija
1950 06 iš panaikintos Kupiškio apskrities 32 apylinkių sudarytas Kupiškio rajonas. Jo plotas buvo 765 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Kupiškis. 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 pabaigoje ir 1959 pradžioje buvo 14, 1963 viduryje ir 1972 pabaigoje – 9 apylinkės. 1958 Subačius pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę. 1959 Kupiškio rajonui priskirtos panaikinto Vabalninko rajono 3 apylinkės, 1962 – Rokiškio rajono 1 apylinkė. 1968 kiek pakeistos rajono ribos. 1995 vietoj Kupiškio rajono įsteigta Kupiškio rajono savivaldybė. 2009 09 24 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 33 seniūnaitijos, tačiau 2015 11 23 jos reformuotos, paliekant 22 seniūnaitijas. 1959 rajone buvo 29 300, 1970 – 27 200, 2001 rajono savivaldybėje – 24 600, 2011 – 20 251, 2021 – 16 530 gyventojų.
Noriūnai
2
Šepetos durpynas Kupiškio rajono savivaldybėje
Kupiškio rajono savivaldybės žemėlapis
-Kupiškio rajonas