kurántė (pranc. courante), senovinis prancūzų rūmų šokis. Tempas greitas, metras 2, vėliau 3 dalių. Šokdavo 3 poros. Kurantė atsirado 16 a., 17 a. išpopuliarėjo Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. 17–18 a. kurantė buvo kuriama ir kaip instrumentinės muzikos žanras, dažniausiai ciklinių instrumentinių kūrinių dalis. Senovinėje šokių siuitoje kurantė yra II dalis (po alemandos). Ilgainiui susiklostė dvi kurantės rūšys. Prancūziškoji kurantė – vidutinio tempo, 3/2 arba 6/4, dažnai kintamo metro, taškuotojo ritmo. Itališkoji kurantė (corrente) – greito tempo, pastovaus 3/4 arba 3/8 metro, motorinio ritmo.
Kurančių yra sukūrę J. S. Bachas, G. Frescobaldi, J. J. Frobergeris, A. Corelli, prancūzų klavesinininkai.
prancūziškoji kurantė; itališkoji kurantė
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.