Kurtinia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai – 3 broliai ir 2 seserys.
Kilę iš Jasenavos (Igliškėlių vlsč.). Tėvai Marcelė Kurtinienė (Martinaitytė; 1886–1982) ir Vincas Kurtinys (m. 1944 ?) buvo ūkininkai. Vincą 1944 besitraukiantys vokiečiai išsivežė su pastote; dingo be žinios. Marcelė 1948 buvo ištremta; 1956 grįžo į tėviškę.
Sūnus Klemensas (1926–45) mokytojavo Plutiškėse (Gubų vlsč., Marijampolės apskr.); už ryšius su partizanais sovietinių saugumiečių nušautas. Kazimieras (slapyvardžiai Milžinas, Ąžuolas; g. 1922, m. 1952 Varnabūdės miške, prie Sasnavos) nuo 1950 vadovavo partizanų Geležinio Vilko rinktinės Dešinio tėvūnijai. Žuvo kautynėse.
Su Kazimieru pas partizanus išėjo sesuo Antanina (slapyvardis Liepa; g. 1930). Pietų Lietuvos srities vado S. Staniškio (slapyvardžiai Litas, Viltis) 1952 08 15 paskirta Dešinio tėvūnijos vade (vietoj brolio). 1952 11 suimta ir nuteista; kalinta Mordovijos ir Kemerovo sričių lageriuose. 1959 paleista grįžo į Lietuvą, gyvena Kaune (ištekėjusios pavardė Mockelienė).
Leonas (slapyvardis Jaunutis; 1928–50) 1950 t. p. tapo partizanu, žuvo netoli tėviškės. Danutė (g. 1926) buvo partizanų ryšininkė, vėliau išsislapstė; gyvena Kalvarijoje (ištekėjusios pavardė Bendorienė).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.