kvaterniònas (lot. quaterni – po keturis), reiškinys a + bi + cj + dk; čia a, b, c, d – realieji skaičiai. Simbolius i, j, k tarpusavyje ir su skaičiumi 1 sieja lygybės: ij = –(ji) = k, jk = –(kj) = i, ki = –(ik) = j, i2 = j2 = k2 = –1. Veiksmai su kvarternionais atliekami kaip su 3 nežinomųjų i, j, k daugianariais pagal simbolių sandaugos taisykles (negalioja sandaugos komutatyvumas). Kvarternione X galima atskirti skaliarinę dalį a ir vektorinę dalį v = bi + cj + dk. Jei a = 0, kvaternionas vadinamas vektoriumi. Vektorių v1 ir v2 sandauga išreiškiama jų skaliarine ir vektorine sandauga: v1·v2 = –(v1, v2) + [v1, v2]. Skaičius a2 + b2 + c2 + d2 vadinamas kvaterniono X = a + v norma. Kvaternionai naudojami skaičių teorijoje, elektrodinamikoje ir mechanikoje.
Kvaternionų teoriją 1835–43 sukūrė W. R. Hamiltonas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.