Läänemaa (Lènema), apskritis ir istorinė sritis Vakarų Estijoje. Centras Haapsalu.
13 a. pradžioje susidarė Läänemaa makondas (žemė, kelių valsčių – kihelkondų – junginys). 1224 ją užkariavo kalavijuočiai. 1238 padalyta: 2/3 jos žemių atiteko Saaremos-Läänemos vyskupui, 1/3 – Livonijos ordinui; šias žemes valdė Lihulos, nuo 1477 – Pärnu komtūrai.
1559 Saaremos-Läänemos vyskupas pardavė savo žemes (ir Läänemaa) Danijai. 1560–61 Läänemoje vyko estų sukilimas. 16 a. 7 dešimtmetyje didžiąją dalį srities užėmė Švedija; pietinį pakraštį 1565–1625 valdė Abiejų Tautų Respublika. Nuo 1625 visa Läänemaa priklausė Švedijai, 1710–1917 – Rusijos imperijai (buvo Estliandijos gubernijos apskritis). Palyginti su kitomis Estijos sritimis, Läänemaa ūkis buvo atsilikęs.
Läänemaa apskritis išliko ir 1918 susikūrus Estijos Respublikai. SSRS okupacijos metais (1950) panaikinta (suskirstyta į Haapsalu ir kitus rajonus). 1990 atkurta.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.