Láiškas Filemònui, viena Naujojo Testamento Apaštalų raštų knygų, įtraukta į Kalėjimo laiškus ir Pastoracinius laiškus. Vienas Pauliaus laiškų. Parašytas graikų kalba nežinomo raštininko diktuojant apaštalui Pauliui, veikiausiai kalinčiam Romoje (61–63 po Kr.), ir adresuotas Kolosų (Mažoji Azija) krikščioniui Filemonui. Seniausias nuorašas (3 a.) išlikęs XII papiruse (saugomas Archeologijos institute Kölne). Savo ir pagalbininko Timotiejaus vardu pasveikinęs Filemoną ir jo bendruomenę (1–7) Paulius pasidžiaugia šio atsidavimu Kristui (4–8), pristato pabėgusį ir pasikrikštijusį Filemono vergą Onesimą (8–14), ragina priimti jį kaip mylimą brolį (15–17), pasižada padengti visas jo skolas (18–22), viliasi galėsiąs pats atvykti (22) ir perduoda kt. bendradarbių linkėjimus (23–25). Laiškas Filemonui yra trumpiausias, subtiliausias ir asmeniškiausias iš visų išlikusių Pauliaus laiškų. Vadindamas pabėgusį vergą savo vaiku (10) ir broliu (16) Paulius tiesiogiai nepasmerkia vergijos, bet tvirtai teigia, kad Onesimas ir Filemonui yra artimas kaip brolis (ir kaip žmogus, ir kaip Viešpaties tikintysis 16).
2919