laisveji mena, septyn laisveji mena (lot. septem artes liberales), viduramžių mokyklų ir universitetų 7 metų parengiamųjų, arba meno, fakultetų mokomųjų dalykų sistema. Paveldėta iš antikos.
Sudarė du kursai: triviumas (gramatika, retorika, dialektika) ir kvadriviumas (aritmetika, astronomija, geometrija, muzika). Baigusieji įgydavo magistro laipsnį. Mokomieji dalykai buvo suprantami plačiau negu šiais laikais, pavyzdžiui, aritmetika – kaip skaičiavimo menas, geometrija apėmė ir geografiją, zoologiją, aprašymus, astronomija – bažnytinio kalendoriaus sudarymą (lotynų kalba computus) ir astrologiją, muzika – meninio skonio lavinimą, piešimą, architektūrą, skulptūrą, grožinės literatūros nagrinėjimą.
Laisvieji menai pradėti dėstyti Karolingų laikotarpiu prie katedrų ir vienuolynų mokyklų – pirmasis 8 amžiaus pabaigoje pradėjo dėstyti anglosaksų mokslininkas Alkuinas Švento Martyno vienuolyne Tours’e. Laisvieji menai buvo pritaikyti scholastiniam religiniam mokymui. Renesanso pradžioje laisvieji menai atgavo pasaulietinį turinį. 18 amžiuje laisvuosius menus pakeitė klasikinės gimnazijos dėstomųjų dalykų sistema.
Lietuvoje laisvieji menai pradėti dėstyti 1539 A. Kulviečio įkurtoje Vilniaus aukštesniojoje mokykloje.