Lankašỹras (Lancashire), grafystė šiaurės vakarų Anglijoje. Šiaurėje ribojasi su Kambrija, rytuose – su Vakarų ir Pietų Jorkšyru, pietuose – su Didžiojo Mančesterio ir Mersisaido metropolinėmis grafystėmis, vakaruose – su Airijos jūra. Plotas 2903 km2. 1,27 mln. gyventojų (2024). Didžiausi miestai (aglomeracijos; 2024): Prestonas (156 tūkst. gyventojų), Lancasteris (145 tūkst.), Chorley (119 tūkst.). Grafystės administracinis centras – Prestonas. Lankašyrui būdinga įvairus reljefas ir kraštovaizdis: šiaurėje – vaizdingi kalvagūbriai ir upių slėniai, aukščiausias grafystės taškas – Greeno kalva (628 m), įsteigtas Forest of Bowlando nacionalinio kraštovaizdžio parkas. Rytuose driekiasi Peninų plynaukštės. Šiaurės vakarų pakrantė kalvota, dalis teritorijos patenka į Arnside’o ir Silverdale’o nacionalinio kraštovaizdžio parką. Pietuose žemos plynaukštės ir terasos supa Rossendale’o viržynų dykvietes. Didžiausios regiono upės – Lune’as, Wyre’as ir Ribble’is – įteka į Airijos jūrą.
Forest of Bowlando kraštovaizdis
Svarbiausi ūkio sektoriai pagal užimtų gyventojų skaičių (proc., 2021): sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (16,5 %), prekybos (16,1 %), švietimo (10,3 %). Svarbią regiono ekonomikos dalį sudaro moderniosios technologijos, skaitmeninė pramonė ir kūrybinės industrijos. Išvystytas kosmoso ir aviacijos sektorius (14 000 darbuotojų 2024). Grafystės atomines elektrines (Heysham 1 ir Heysham 2) planuojama uždaryti iki 2030. Turizmas (Lythamas St. Anne’s, Morecambe’as). Fleetwoodo ir Heyshamo jūrų uostai. Žemės ūkyje vyrauja gyvulininkystė. Aplink Ribble’io estuariją klesti prekinė daržininkystė.
Lankasterio, Centrinio Lankašyro (Prestone) ir Edge Hillio (Omskirke) universitetai.
Istorija
Romėnų laikotarpiu (43–410) dabartinėje grafystės teritorijoje gyveno keltų brigantų gentis. 7–8 a. į šiaurę nuo Ribble’io upės esančios žemės tapo anglosaksų karalystės Nortumbrijos, į pietus – Mersijos dalimi. 10 a. priklausė suvienytai Anglijos karalystei. 1182 įsteigta Lankašyro grafystė. Škotijos nepriklausomybės karai (1296–1328), 1347–51 maro epidemija, Rožių karas (1455–85) sekino išteklius, stabdė ūkio plėtrą. Pagrindinė regiono ekonomikos šaka 16–17 a. buvo tekstilės pramonė (lino audinių gamyba vakarinėje dalyje, rytinėje – vilnos). 18 a. viduryje Lankašyre prasidėjo pramonės revoliucija – medvilninių audinių gamybai imta intensyviai naudoti vandens energiją, mechanizuotas verpimo procesas, nuo 1789 sparčiai augo garo variklių naudojimas. 19 a. pradėta intensyviai eksploatuoti Lankašyro anglių baseiną. Istorinės Lankašyro grafystės Furnesso geležies rūdos telkiniai aprūpino žaliava juodosios metalurgijos, vėliau laivų statybos įmones Barrow-in-Furnesse. Pramonės plėtra lėmė tuomet grafystei priklausiusių Mančesterio, Boltono ir Blackburno miestų augimą. Liverpulis tapo pagrindiniu Lankašyro pramonės produkcijos eksporto uostu. Pagrindinės pramonės šakos – tekstilės gamyba ir anglies gavyba – po II pasaulinio karo patyrė nuosmukį.
Lankasterio pilis, vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos parapinė bažnyčia (apie 1930, fotografas Arthuras Williamas Hobartas)
1974 reorganizuota Lankašyro grafystės vietos valdžios struktūra. Grafystės pietryčiai (su Mančesteriu) tapo Didžiojo Mančesterio metropolinės grafystės dalimi, pietvakariai (su Liverpuliu) atiteko Mersisaido metropolinei grafystei, pietuose Widnesas ir Warringtonas perleisti Češyrui, šiaurėje Furnesso pusiasalis priskirtas Kambrijai.
3197