lateñtinė stãdija, psichoanalizėje – ketvirtasis psichoseksualinės raidos tarpsnis (amžiaus tarpsnis). Trunka nuo penktųjų iki vienuoliktųjų gyvenimo metų. Domėjimasis lytiniais klausimais šioje stadijoje išstumiamas arba sublimuojamas, Edipo komplekso ir Elektros komplekso simptomai išnyksta arba nublanksta. Šiuo tarpsniu vaikas psichinę energiją (libido) gali nukreipti į mokymąsi arba žaidimus su tos pačios lyties vaikais, jis išsiugdo naujų kognityviųjų gebėjimų, perima naujas kultūrines vertybes, jo akiratis išsiplečia. Latentinėje stadijoje libido energija neišnyksta, todėl reikia surasti tokias veiklos sritis, į kurias ji būtų nukreipiama, pvz., į mokymąsi. Vaikas jaučia malonumą imdamasis naujos veiklos ir laisvai reikšdamas savo kūrybiškumą, taip toliau formuojamas ego ir superego. Latentinės stadijos sąvoką 1905 pirmą kartą pavartojo austrų psichologas S. Freudas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |