Lãtvijos sveikãtos apsaugà. Sveikatos apsaugos reikalus tvarko Sveikatos apsaugos ministerija. 2017 buvo priimtas ir 2020 įsigaliojo Sveikatos priežiūros finansavimo įstatymas, kuris nustato sveikatos priežiūros finansavimo šaltinius, lėšų panaudojimą, pacientų papildomo apmokėjimo tvarką, t. p. apibrėžia privalomąjį valstybinį sveikatos draudimą ir minimalų valstybės finansuojamos medicinos pagalbos lygį. Sveikatos apsaugos ministerija vadovauja sveikatos sektoriui, kuria saugią ir tvarią sveikatos priežiūros sistemą, organizuoja ir koordinuoja sveikatos politiką.
Nacionalinė sveikatos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos administruoja sveikatos apsaugai skirtas valstybines biudžeto lėšas, apmoka už sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos prietaisus, skirtus ambulatoriniam gydymui, planuoja ir apskaičiuoja sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, sudaro kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tvirtina medicinos technologijas ir klinikines rekomendacijas, rengia visuomenės sveikatos statistiką, tiria gyventojų sveikatos įpročius ir kita.
Pagrindinės gyventojų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, išorinės priežastys. Gyventojų mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių yra maždaug du kartus didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Sveikatos politika siekiama ilginti sveiko gyvenimo trukmę ir užkirsti kelią ankstyvoms mirtims. Siekiant šio tikslo stengiamasi gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir galimybes, vaistų prieinamumą, trumpinama planinių paslaugų laukimo eilė.
Sveikatos priežiūros paslaugos Latvijos piliečiams teikiamos nemokamai. Tačiau finansavimas yra ribotos apimties – už kai kurias paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus reikia mokėti papildomai. Vienam gyventojui tenkančios išlaidos yra vienos mažiausių Europos Sąjungos šalyse. Sveikatos priežiūros specialistai daugiausia dirba miestuose, dėl to kyla sunkumų kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. Stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ligoninėse. Yra universitetinės, daugiafunkcės, vietinės, specializuotos ir slaugos ligoninės. Didžiausios ligoninės yra Rygos Rytų klinikinė universitetinė ligoninė, Paulo Stradinio klinikinė universitetinė ligoninė ir Vaikų klinikinė universitetinė ligoninė. 2022 Latvijoje registuota 6700 gydytojų, 8484 slaugytojai, 1394 odontologai ir 2218 gydytojų padėjėjų. Gydytojų ir slaugytojų Latvijoje mažėja. Pagal savo specialybes medicinos specialistai priklauso daugiau kaip 100 profesinių asociacijų.
Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės Latvijos onkologijos centras (2010)
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos