Laura Laurušaitė

Laurušáitė Laura 1981 03 14Vilnius, lietuvių literatūrologė, vertėja. J. Sprindytės, J. Laurušo duktė. Dr. (hum. m., 2011). Baigė Vilniaus universitetą (2003 lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro, 2005 – lietuvių literatūros magistro studijas), 2015 – podoktorantūros stažuotę Lietuvos edukologijos universitete. Kelis kartus stažavo Latvijos universitete. Nuo 2010 dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Moderniosios literatūros skyriuje (nuo 2022 vyresnioji mokslo darbuotoja). Nuo 2021 dėsto Vilniaus universitete (kviestinė docentė). 2019–2025 Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė, nuo 2020 Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos valdybos narė. Pagrindinės tyrimų kryptys: lyginamoji literatūra, literatūrinė baltistika, migracijos studijos, regionų studijos, postkolonializmas, imagologija, gastropoetika, vertimo teorija ir praktika.

Laura Laurušaitė

Išleido monografijas: Tarp nostalgijos ir mimikrijos: Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai (2015), Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys (2019), sudarė mokslinių straipsnių rinkinį anglų kalba Imagologijos profiliai: nacionalinių įvaizdžių dinamika literatūroje (Imagology Profiles: The Dynamics of National Imagery in Literature 2018), teminį žurnalo Acta litteraria comparativa tomą Mapping Taste: Literature, Gastronomy, Identity (2022).

Vertimai

Iš latvių kalbos išvertė romanus: N. Ikstenos Motinos pienas (2019), Laimos Kotos Kambarys (2020), Mārio Bērziņio Švino skonis (2021), Elīnos Zelčānės psichologinę knygą Moters prigimties paslaptis (2016), knygas vaikams Mārio Putniņio Laukiniai pyragai (2010), Inesės Zanderės Berniukas ir šuo (2020), Anetės Melecės Kioskas (2024) ir kitų. Dar išvertė pjesių, apsakymų (I. Ābelės, P. Bankovskio, G. Berelio, Lauros Brokānės, L.Muktupāvelos, Andros Neiburgos ir kitų), esė, literatūros ir meno kritikos straipsnių.

Apdovanojimai

A. Kalėdos premija, Metų vertėjo krėslas (abi 2020).