Lãzika, Lãzikos karalỹstė, 2–6 a. valstybė Vakarų Sakartvele (dabartiniai Megrelijos, Adžarijos, Gurijos ir Abchazijos regionai). Pasak antikos autorių, 2 a. Lazika apėmė lazų gyvenamą teritoriją į šiaurę nuo Čorochi žiočių. 4 a. prie Lazikos prijungta Šiaurės Kolchidė. Svarbiausi miestai: Archeopolis (dabar Nakalakevi), Rodopolis (Varciche), Petra (Cichisdziri), Apsaras (Gonio). 4–6 a. Lazikoje klostėsi feodaliniai santykiai, plito krikščionybė (jau 4 a. pradžioje įkurta Picundos vyskupija), kuri 523 tapo valstybine religija. Nuo 6 a. dėl Lazikos varžėsi Bizantija ir Persija, po 542–562 karo ji tapo priklausoma nuo Bizantijos; karaliaus valdžia buvo panaikinta. Nuo 8 a. buvusios Lazikos valstybės teritorija priklausė Abchazijos karalystei.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.