Lazzaro Spallanzani (aliejus, nežinomas menininkas, Pavijos universiteto kolekcija)
Spallanzani Lazzaro (Ladzaras Spalancãnis) 1729 01 12Scandiano (Emilijos-Romanijos sr.) 1799 02 12Pavija, italų gamtininkas ir fiziologas. Londono karališkosios draugijos (1768) ir Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1775) užsienio narys.
Iš pradžių įstojo studijuoti teisę Jėzuitų kolegijoje Reggio nell’Emilia, tačiau susidomėjęs gamtos mokslais pakeitė studijų kryptį ir studijavo gamtos filosofiją ir biologiją. 1754 buvo įšventintas į kunigus, tačiau šio luomo atsisakė ir savo gyvenimą paskyrė mokslui. 1754 tapo logikos ir metafizikos profesoriumi Reggio nell’Emilia kolegijoje, nuo 1757 dėstė gamtos istoriją ir matematiką Modenos universitete. Nuo 1760 Pavijos universitete dėstė gamtos istoriją ir zoologiją bei įkūrė pirmuosius eksperimentinės biologijos laboratorinius kursus Europoje. Modernizavo universiteto gamtos istorijos muziejų, nuo 1768 buvo jo direktoriumi.
Įrodė, kad mikroskopiniai organizmai savaime neatsiranda. Pirmasis dirbtinai apvaisino žuvis, roplius, žinduolius. Atrado, kad varlių ir rupūžių apvaisinimas yra išorinis, o tritonų – vidinis, kad kiaušiniai pradeda vystytis tik po sąlyčio su sperma. Buvo preformizmo šalininkas (ovistas). Nustatė, kad skrandyje maistas veikiamas ne tik mechaniškai, bet ir chemiškai (skrandžio sulčių), kad roplių regeneracijai turi reikšmės temperatūra ir maistas. Pradėjo šikšnosparnių jutimo organų tyrimus.
Svarbiausi veikalai: Fizikiniai gyvūnų ir augalų tyrinėjimai (Dissertazioni di Fisica Animale e Vegetabile 2 tomai 1780), Augalų ir gyvūnų kartos istorijos tyrimų patirtys (Experiencias Para Servir a La Historia de La Generación De Animales y Plantas 1786).
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje.