Lebesgue’o integralas (Lebègo integrãlas), sumų ∙mAk viršutinio rėžio ir sumų ∙mAk apatinio rėžio bendroji reikšmė; čia mAk yra nesikertančių išmatuojamų dalių Ak (k =1, 2, …, n), į kurias suskaidyta baigtinio mato aibė A, matas, mk – aprėžtosios išmatuojamos funkcijos f(x) apatinis rėžis aibėje Ak, Mk – funkcijos f(x) viršutinis rėžis aibėje Ak. Lebesgue’o integralas yra apibrėžtinio (Riemanno) integralo apibendrinimas platesnei funkcijų klasei. Žymimas (x)dx. Lebesgue’o integralo apibrėžimas išplečiamas ir neaprėžtosioms funkcijoms.
Lebesgue’o integralą 1902 apibrėžė ir tyrė H. L. Lebesgue’as.
J. Kubilius Realaus kintamojo funkcijų teorija Vilnius 1970.
583
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.