lėkštẽlės, muzikos instrumentas – sutrenkiamasis ir mušamasis idiofonas, lėkščių rūšis. Lėkštelės – maži apvalūs metalo (sidabro arba žalvario) diskai (6–15 centimetrų skersmens, 2–3 milimetrų storio) su odos dirželiais, pervertais per lėkštelės vidurį. Mušamos viena į kitą tik krašteliais; po smūgio dar pakratomos. 4–5 skirtingo dydžio lėkštelės, pakabintos ant metalinių stovelių, mušamos metaline lazdele. Dar kartais naudojamas dvylikos chromatiškai suderintų lėkštelių rinkinys (c4–c5). Pačios mažiausios lėkštelės naudojamos šokių muzikoje kaip kastanjetės; griežiant jų kilpelės užmaunamos ant nykščio ir smiliaus. Lėkšteles simfoniniame orkestre pirmasis panaudojo H. L. Berliozas (draminė simfonija Romeo ir Džuljeta 1839, opera Trojėnai 1855–58); vadino jas antikinėmis lėkštelėmis.
2052
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.