Leningrado sritis

Leningrãdo srits (Ленинградская область, Leningradskaja oblast) yra Rusijos Federacijos šiaurės vakaruose, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra). Šiaurės vakaruose ribojasi su Suomija, vakaruose – su Estija, šiaurėje – su Karelija, vakaruose ir centre – su Sankt Peterburgu (iki 2023 buvo srities centras), pietuose – su Pskovo ir Naugardo sritimis, rytuose – su Vologdos sritimi. Šiaurėje prieina prie Ladogos ežero, šiaurės rytuose prie Onegos ežero. Plotas 83 894 km². 2,04 mln. gyventojų (2024). Centras – Gatčina (91 719 gyventojų, 2024); kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2024): Vyborgas (71,3), Sosnovyj Boras (63,5), Tichvinas (53,9), Kirišai (49,6), Kingiseppas (48,8), Volchovas (37,5), Luga (37,0). Miesto gyventojų 67,5 % (2024). Gyventojų vidutinis tankis 24 žm./km². Leningrado sritis suskirstyta į 16 rajonų, 1 municipalinę apygardą (Gatčinos) ir 1 miesto apygardą (Sosnovyj Boro). Sritis įkurta 1927.

Leningrado srities didžiojoje dalyje vyrauja lygumos, daug kur pelkėtos. Srities pietvakariuose – Ižoros, rytuose – Vepsų aukštumos ir Tichvino kalvagūbris (didžiausias aukštis – 200 metrų). Tarp Suomijos įlankos ir Ladogos ežero – Karelijos sąsmauka. Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra –7 °C, liepos 15 °C. Per metus iškrinta iki 850 mm kritulių. Didžiausios upės – Neva, Volchovas, Svirė, Luga, Vuoksa, Narva. Daugiausia ežerų yra srities šiaurėje (Karelijos sąsmaukoje); sričiai priklauso dalis Ladogos ežero ir Onegos ežero pietvakarinė pakrantė. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai. Apie 57 % srities teritorijos užima miškai (daugiausia eglės, pušys, beržai, drebulės). Žemutinės Svirės gamtos draustinis.

Srityje kasama boksitas (Tichvino telkinys), degieji skalūnai (Leningrado telkinys), fosforitai (Kingiseppo telkinys), durpės, klintys; yra mangano rūdos (prie Sankt Peterburgo), naftos ir deimantų. Leningrado branduolinė elektrinė (Sosnovyj Bore). Mašinų (popieriaus pramonės, hidrotechnikos įrenginių, žemės ūkio mašinų), autobusų gamyba, laivų statyba, spalvotoji metalurgija (Volchove, Boksitogorske, Pikaliove), naftos (Kirišai) ir degiųjų skalūnų (Slancai) perdirbimas, metalo (Gatčinoje, Lugoje) ir medienos apdirbimo (Priozerske), baldų, plaušienos ir popieriaus (Vyborge, Svetogorske), chemijos (Kingiseppe, Tosno), statybinių medžiagų, stiklo, maisto (Lugoje), tekstilės ir siuvimo pramonė. Auginama javai, bulvės, daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės. Paukštininkystė. Svarbiausi geležinkeliai: Sankt Peterburgo–Maskvos, Sankt Peterburgo–Helsinkio (Suomija). Svarbiausios automobilių magistralės: Maskvos–Helsinkio (Suomija), Sankt Peterburgo–Talino (Estija), Sankt Peterburgo–Vilniaus (Lietuva), Sankt Peterburgo–Odesos (Ukraina). Jaroslavlio–Kirišų dujotiekis ir Kirišų–Sankt Peterburgo naftos produktotiekis. Laivuojama Neva, Svyrė, Volchovas, Ladogos ir Onegos ežerai (Volgos–Baltijos vandens kelias) – iš viso 1200 kilometrų. Upių uostai – Podporožė ir Svirica. Jūrų didžiausi uostai – Ust‑Luga, Vyborgas. Primorsko naftos terminalas. Vyborgo ir Leningrado kurortinės zonos, Lugos kurortinis rajonas.