Leonid Brežnev
Brežnev Leonid (Леонид Брежнев, Leonidas Brèžnevas)1906 12 19Kamenskoje (dabar Kamjanske) 1982 11 10Maskva, SSRS valstybės veikėjas. Sovietų Sąjungos maršalas (1976).
Išsilavinimas ir partinė veikla
1935 baigė Dnieprodzeržinsko metalurgijos institutą.
Nuo 1931 – Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) narys. Dalyvavo II pasauliniame kare (1943 generolas majoras, karo pabaigoje – IV Ukrainos fronto politinės valdybos viršininkas). N. Chruščiovo remiamas 1946 tapo Ukrainos komunistų partijos Zaporožės srities komiteto, nuo 1947 – Dniepropetrovsko srities komiteto I sekretoriumi. 1950–52 Moldavijos komunistų partijos Centro komiteto (CK) I sekretorius, vadovavo baigiamajam prievartinės žemės ūkio kolektyvizacijos etapui. 1952–53 (iki J. Stalino mirties) SSKP CK sekretorius. Nuo 1954 Kazachijos komunistų partijos CK II sekretorius, nuo 1955 – I sekretorius, vienas vadinamosios plėšinių kampanijos įgyvendintojų. 1956–60 ir 1963–64 vėl SSKP CK sekretorius. Parėmęs N. Chruščiovą kovoje su vadinamąja antipartine grupe (G. Malenkovas, V. Molotovas ir kiti) 1957 tapo CK prezidiumo, nuo 1966 – politinio biuro nariu. 1960–64 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas.
Leonid Brežnev
Partijos ir valstybės vadovas
L. Brežnevas buvo vienas N. Chruščiovo nušalinimo iniciatorių, 1964–66 SSKP CK I sekretorius, 1966–82 – generalinis sekretorius. Pamažu į savo rankas sutelkė visą valdžią (1976 paskirtas ir SSRS Gynybos komiteto pirmininku, 1977 išrinktas ir SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininku).
Vidaus politika
Iš dalies reabilitavo stalinizmą, siekė didinti SSKP partinio aparato valdžią (jame įsivyravo vadinamoji gerontokratija), varžė kultūros plėtrą, stiprino disidentų persekiojimą ir prievartinę rusifikaciją. Itin centralizavo ūkio ir kultūros valdymą, priešinosi bet kokioms reformoms, todėl 8 dešimtmečio viduryje išryškėjo ūkio krizė, smuko gyvenimo lygis, padidėjo korupcija (L. Brežnevo valdymo metai vėliau vadinti stagnacijos laikotarpiu). Ūkio krizę didino sparti SSRS karinio potencialo plėtra (SSRS pasiekė strateginės ginkluotės paritetą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriam laikui pralenkė jas tirdama kosmosą).
Užsienio politika
Santykiuose su Vakarais vykdė tam tikrą įtampos mažinimo politiką: pasirašė Strateginės ginkluotės apribojimo sutartis (1972 ir 1979), Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkyje baigiamąjį aktą (1975). Didino pasaulyje, ypač trečiojo pasaulio šalyse, SSRS kaip vienos vadinamųjų supervalstybių įtaką. Remdamasis Brežnevo doktrina kišosi į kitų sovietinio bloko šalių vidaus reikalus. Karinės intervencijos į Čekoslovakiją (1968), karinės padėties įvedimo Lenkijoje (1981) iniciatorius.
Pasak kai kurių šaltinių, paskutiniais L. Brežnevo gyvenimo metais jo vardu spręsdavo (pvz., dėl SSRS kariuomenės įsiveržimo į Afganistaną 1979) įtakingiausi SSKP CK politinio biuro nariai (J. Andropovas, A. Gromyka, D. Ustinovas ir kiti).
1412