Lesoto švietimas
Lesòto švietmas
Pirmąsias mokyklas 19 a. pradžioje įsteigė prancūzų misionieriai. Iki 1989 reformos švietimą tvarkė misionieriai ir religinės organizacijos. 2000 įvestas nemokamas ir privalomas pradinis mokslas 6–13 m. vaikams. 90 % mokyklų priklauso religinėms organizacijoms. Pradinėje mokykloje dėstoma pietų sotų, vidurinėje ir aukštojoje – anglų kalba. Švietimą tvarko Švietimo ir ugdymo ministerija. Nuo 1995 ikimokyklines įstaigas lanko 2–6 m. vaikai. Pradinė mokykla septynmetė. Baigusieji pradinę mokyklą gali mokytis vidurinėje arba profesinėje ir technikos mokykloje. Vidurinį mokslą sudaro trimetė žemesnioji (13–16 m. mokiniams) ir dvimetė aukštesnioji (16–18 m. mokiniams) vidurinės mokyklos. Pradinę mokyklą lanko 74,2 %, vidurinę mokyklą – 21,5 % mokyklinio amžiaus vaikų. Nuo 1993 neįgalūs vaikai ugdomi specialiuosiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose.
mokiniai vietinės mokyklos klasėje (Malealea, 2015)
Lesoto nacionalinio universiteto administracinis pastatas (Maseru)
Baigus vidurinę mokyklą galima mokytis trimečiuose profesiniuose ir technikos institutuose (2003 veikė 6 institutai), trimetėse neuniversitetinėse (Nacionalinis mokytojų rengimo koledžas, Lerotholi politechnikos institutas) aukštosiose mokyklose ir Lesoto nacionaliniame universitete (įkurtas 1945 Maseru vietoj Katalikiškojo universitetinio koledžo, įkurto 1938). Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro Lesoto atvirojo ir nuotolinio mokymo centras, Lesoto universiteto Neakivaizdinio skyriaus institutas.
Moksliniai tyrimai atliekami aukštosiose mokyklose, Lesoto nacionalinio universiteto Pietų Afrikos tyrinėjimų institute.
Veikia Nacionalinis muziejus (įkurtas 1967 Maseru), Morijos muziejus ir archyvas (įkurtas 1956), Lesoto nacionalinio universiteto T. Mofolo biblioteka (įkurta 1950; jos fonduose – apie 200 000 tomų dokumentų), Nacionalinė biblioteka (įkurta 1976), Nacionalinis archyvas (įkurtas 1958; visi Maseru).
Lesoto kultūra
2271