lesyklà, įrenginys paukščiams maitinti lauke. Naudojamos ir pažintiniais bei edukaciniais tikslais.
Lesyklos gaminamos įvairiausių formų ir dydžių, būna skirtingos paskirties ir įvairios konstrukcijos. Jų gamybai galima panaudoti paprastas, kitiems gaminiams jau netinkančias medžiagas. Gaminamos pramoniniu būdu įvairių įmonių ir pavienių meistrų, parduodamos specializuotose parduotuvėse, turguose ar mugėse.
Žiemą paukščiams maitinti skirtos lesyklos įrengiamos medžiuose ar krūmuose, kabinamos ar tvirtinamos prie statinių kaip atviros platformos su borteliais, kad lesalo nunupūstų vėjas. Būna namelio formos lesyklų, turinčių stogelį, kuris apsaugo nuo sniego ir lietaus. Lesyklos gali būti pagamintos iš plastiko butelio ar popierinės pakuotės išpjovus skyles, pritvirtinus įvairius plastiko ar metalinius tinklelius, tarp kurių dedamas maistas. Lesyklos su dozatoriais skirtos biriems produktams papildyti – lesalas iš talpyklos išbyra tik paukščiams išlesus jau esantį; tokiõs lesyklos nereikia nuolat prižiūrėti. Lašiniai ar sustingę riebalai, supilti į tinkliuką, kabinami tiesiog medyje ant virvutės. Toks būdas tinka lesinti zyles, bukučius ar genius, kurie kabančius lašinius lengvai pasiekia, bet to negali padaryti didesni paukščiai. Ant virvutės galima sukabinti ir kitokį lesalą, pvz., perpjautus obuolius.
namelio formos lesykla
Smulkiems giesmininkams skirtos lesyklos neretai aptraukiamos tinkliuku, kad į jas negalėtų patekti stambesni sparnuočiai (pvz., varninių ar karvelinių šeimos paukščiai), išvaikantys smulkiuosius.
Laukuose įrengiamos kurapkoms skirtos maitinimo aikštelės, kurios aptveriamos eglišakėmis, jose maistas (grūdai, javų atsijos, įvairios sėklos) išberiamas ant nuvalyto sniego, apiberiant pelais ar smulkiais šiaudais. Dažnai kurapkoms iš suremtų eglišakių pastatomos palapinės, turinčios kelis įėjimus ir apsaugančios tiek nuo plėšrūnų, tiek nuo sniego. Kurapkas galima pripratinti maitintis ir iš automatinių lesyklų. Tetervinams lesinti tinka nekultų avižų kūleliai, pasmeigti ant kuolelių, šermukšnių, t. p. bruknių, spanguolių uogos, kukurūzų sėklos. Atogrąžų kraštuose naudojamos specialios dekoratyvinės lesyklos – sirupo girdyklos, skirtos kolibriams papildomai maitinti.
pakabinama lesykla
pakabinama lesykla kolibriams viename iš Ekvadoro sostinės Kito rajonų
Šylant klimatui vis daugiau vandens paukščių lieka žiemoti Lietuvoje neužšąlančiuose vandens telkiniuose, kuriuose maisto ištekliai riboti. Sekliose vietose maistas beriamas į vandenį, ant kranto ar į iš lentų pagamintus plaustelius. Tinka miežiai, avižos, kukurūzai, smulkintos bulvės, burokai, morkos, virtuvės atliekos, gilės, saulėgrąžos, kiti produktai. Lesalas turi būti šviežias, kokybiškas, o lesyklos reguliariai valomos. Paukščiams kenkia sūdyti, rūkyti, pasenę, prieskonių ar įvairių cheminių medžiagų turintys produktai. Pradėjus maitinti sparnuočius žiemos pradžioje šio proceso negalima nutraukti, ypač svarbu, kad maisto į lesyklas būtų nuolat papildoma, kadangi pripratę prie konkrečioje vietoje randamo maisto jo pritrūkę paukščiai badaus ir gali žūti.
Pirmasis apie paukščių globą žiemą rašė aplinkosaugos pradininkas, biologas, profesorius T. Ivanauskas. 1923 gamtosauginiame edukaciniame Lietuvos mokykloms skirtame leidinyje Mūsų paukščiai ir mokykla T. Ivanauskas ragino žiemą parūpinti paukščiams maisto, kad jie galėtų išgyventi, pateikė pavyzdžių iš Vokietijos, Šveicarijos, Anglijos, Prancūzijos. Tarpukario Lietuvoje lesyklomis buvo ūkininkų kiemai, kuriuose paukščiai rasdavo naminių gyvulių pašaro pabirų iš daržinių ir kluonų.
Lesinimas žiemą yra ne tik pagalba sparnuočiams išgyventi sunkųjį metų laiką, bet ir ekologinė nauda – paukščiai iš šalia lesyklų augančių medžių kamienų ir šakų, artimiausių pastatų sienų, įvairių plyšių išrenka ir sunaikina daugybę ten esančių kenkėjų kiaušinėlių ir lėliukių.
stacionari lesykla
lesykla
644