leukocitai

leukoctai (leuko… + gr. kytos – ląstelė), žmogaus ir stuburinių gyvūnų kraujo ląstelės; baltieji kraujo kūneliai. Apskriti, turi branduolį, cirkuliuoja kraujuje arba limfoje, audiniuose atlieka apsaugines funkcijas. Sveiko suaugusio žmogaus leukocitų kiekis yra 4–10 × 10⁹/l kraujo. Susidaro ir formuojasi kaulų čiulpuose, limfocitai – dar ir limfoidiniuose organuose. Leukocitai skirstomi į grūdėtuosius (granulocitus) ir negrūdėtuosius (agranulocitus). Subrendę granulocitai turi segmentuotą branduolį (polimorfonukleariniai leukocitai), citoplazmoje – specifines granules, pagal kurių dažymąsi skirstomi į neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus. Agranulocitai turi nesegmentuotą branduolį (mononukleariniai leukocitai), neturi specifiško grūdėtumo, skirstomi į monocitus ir limfocitus. Visų leukocitų rūšių procentinis santykis vadinamas leukograma arba leukocitų formule. Leukocitų kiekio padidėjimas vadinamas leukocitoze, sumažėjimas – leukopenija. Leukocitai dalyvauja apsauginiuose imuniniuose procesuose: granulocitai ir iš monocitų susidarę makrofagai fagocituoja mikrobus, svetimkūnius, pasenusias ar pažeistas ląsteles, irimo produktus, svetimus baltymus, dalyvauja alerginėse, uždegiminėse reakcijose, limfocitai lemia ląstelinį ir humoralinį imunitetą.

2064