Lėvuõ, upė Lietuvos šiaurėje, Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijoje; Mūšos dešinysis intakas. Ilgis 147,41 km, baseino plotas 1628,5 km2.
Išteka iš Lėvenaičio ežero Notigalės pelkės vakarinėje dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka Vidurio Lietuvos žemuma pro Kupiškį, Pasvalį. Tėkmės kryptis įvairi: nuo ištakos iki Kupiškio–Pandėlio kelio teka į šiaurės vakarus, toliau – į pietvakarius, nuo Palėvenės į vakarus Žaliosios girios pakraščiu, o nuo Sanžilės kanalo šiaurinio galo suka į šiaurę. Įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu, 2 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio.
Didžiausi intakai: Narštupys, Mituva, Kupa, Suosa, Viešinta, Amata, Žąsa (kairieji), Šiekštė, Marnaka, Žambas, Įstras, Svalia (dešinieji). Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota, tiesi, 5–6 m pločio, nuo Naniškių iki Kupiškio patvenkta (Kupiškio tvenkinys). Nereguliuota vaga vingiuota, plotis 16–35 m, gylis 0,7–3,1 metro. Vidutinis nuolydis 0,52 m/km. Srovės greitis 0,2–0,3 m/s. Vandens debitas: ties Kupiškiu vidutinis 1,79 m3/s, maksimalus 92,0 m3/s, ties Pasvaliu vidutinis 6,50 m3/s, maksimalus 274 m3/s. Žemiau Bernatonių Lėvens vandens debitas perpus sumažėja: Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį nuteka vidutiniškai 3,29 m3/s. Vidutinis daugiametis debitas žiotyse 8,26 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 1,6, didžiausia 3,7 metro. Veikia vandens matavimo stotys Kupiškyje (110 km nuo žiočių; atidaryta 2005), Bernatoniuose (47,2 km; 1930); 1929–2000 veikė Kupiškyje, 1930–2001 Pasvalyje.
Lėvuo ties Pasvaliu
Raiškus fliuvioglacialinis slėnis tarp Kupiškio ir Kunčių – Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, jame yra Stirniškių atodanga (geologinis gamtos paveldo objektas ir paminklas).
Lėvuo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje
1039
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.