Liepkalnis

Liepkalnis

Lepkalnis, Vilniaus miesto dalis į rytus nuo Naujininkų ir į pietus nuo Rasų; priklauso Naujininkų seniūnijai. Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė (pastatyta 1838). Liepkalnio pagrindinė mokykla (nuo 2001, dėstoma rusų, lenkų kalbomis; 1938–40 J. Pilsudskio vardo mokykla, 1941–45 joje buvo karo belaisvių ligoninė, 1945–47 geležinkelininkų technikumas, 1947–61 geležinkelio, 1961–2000 vidurinė mokykla). Lietuvos futbolo federacija ir stadionas. Veikia Liepkalnio slidinėjimo centras. Liepkalnio kalva – aukščiausia Vilniaus vieta (235,12 m). Liepkalnio vandens saugykla (pastatyta 1916, naudota iki 1987; 2023 atverta visuomenei kaip istorijos, kultūros ir renginių erdvė). Šv. Eufrosinijos stačiatikių kapinės, karaimų ir totorių kapinės. 2025 09 18 atidarytas 55 ha ploto modernus technologijų parkas Teltonika High-Tech Hill, kuriame plėtojama aukštųjų technologijų gamyba, moksliniai tyrimai ir inovacijų kūrimas.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose Liepkalnis minimas kaip viena Vilniaus priemiesčių teritorijų, besiribojančių su Rasų ir Markučių apylinkėmis. Dėl geografinės padėties ši teritorija tapo svarbia transporto jungtimi. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje šioje vietovėje pradėjo formuotis kelias į Minską. Liepkalnis pradėjo sparčiau plėtotis dėl Vilniaus plėtros (miestas plėtėsi pietų kryptimi), pramonės atsiradimo (šalia pradėjo kurtis pirmieji fabrikai ir sandėliai). 20 a. pradžioje buvo daugiausia medinių namų rajonas su nedidelėmis sodybomis ir sodais. 1920–39 Liepkalnis priklausė lenkų administracijai. Tuo metu jo apylinkėse veikė smulkios dirbtuvės, krautuvėlės, sandėliai. Sovietmečiu buvo statomi daugiabučių kvartalai. Po 1990 pradėjo kurtis logistikos centrai, buvo kuriamos prekybos bazės, plėtėsi naujų gyvenamųjų namų kvartalai, nors teritorijoje dar gausu senos statybos namų.

Lietuvos futbolo federacijos pastatas ir stadionas Liepkalnyje (2023)