Lietuvà ir UNESCO
1991 10 07 Lietuva įstojo į UNESCO. 1992 10 20 įsteigta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 1993 – nuolatinė atstovybė prie UNESCO. Prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veikia 2 teminiai UNESCO programų – Pasaulio atmintis ir Žmogus ir biosfera – komitetai.
Lietuva yra UNESCO Tarpvyriausybinio bioetikos komiteto (išrinkta 2013, perrinkta 2017) ir Tarptautinės komunikacijos vystymo programos komiteto (išrinkta 2017, perrinkta 2021) narė. UNESCO Vykdomosios tarybos nare Lietuva buvo 1997–2001, 2005–09, 2015–19 ir nuo 2021 iki 2025, vicepirmininke – 1999–2001, 2007–09, 2015–17.
UNESCO katedros, centrai, klubai ir mokyklos Lietuvoje
Lietuvoje veikia UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras Vytauto Didžiojo universitete, turintis UNESCO katedros statusą (nuo 2018), t. p. 2 UNESCO asocijuoti centrai Vilniaus universitete: Asocijuotas fundamentaliųjų mokslų tyrimų ir mokymų (nuo 1999), prie Medicinos fakulteto – Regioninis bioetikos informacijos (nuo 2004); Šiaulių klubas (nuo 1998). Nuo 1997 Lietuva dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinkle (ASPnet).
Pasaulio paveldas Lietuvoje
1994 į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus istorinis centras, 2000 – Kuršių nerija, 2004 – Kernavės archeologinė vietovė (Kernavės kultūrinis rezervatas), 2005 – Struve’s geodezinis lankas. 2003 į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas, 2017 – Kauno modernizmo architektūra.
Lietuvos vertybės UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše
2008 į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta kryždirbystė ir kryžių simbolika bei Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradicija (dainų šventės), 2010 – lietuvių polifoninės dainos – sutartinės.
UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ objektai Lietuvoje
UNESCO nuo 1992 vykdo Lietuvos inicijuotą programą Pasaulio atmintis – pildomas pasaulinės reikšmės dokumentinio paveldo tarptautinis registras (nuo 1995, registruojamos valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomos ypatingos dokumentų kolekcijos) ir skatinamas dokumentinio paveldo skaitmenizavimas, visuotinis prieinamumas. Nacionalinis komitetas Pasaulio atmintis Lietuvoje įsteigtas 1996, vėliau įsteigtas ir nacionalinis registras. Lietuvoje pirmasis dokumentas – M. Mažvydo Katekizmas – į nacionalinį registrą įrašytas 2006. Į tarptautinį registrą Pasaulio atmintis 2009 įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (Baltijos kelias, įtraukta pagal bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos paraišką), Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (įtraukta pagal bendrą Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos ir Ukrainos paraišką). 2017 įrašytas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje saugomas Liublino unijos akto dokumentas (įtrauktas pagal bendrą Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos paraišką).
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su UNESCO generaline direktore Audrey Azoulay (2018 05 30)
UNESCO biosferos rezervatas Lietuvoje
2011 į Pasaulinį UNESCO programos Žmogus ir biosfera biosferos rezervatų tinklą (vienija 669 vietoves 120 valstybių) įtrauktas Žuvinto biosferos rezervatas.
UNESCO garbės vardai lietuviams
2003 V. Adamkus tapo UNESCO geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei, 2007 V. Alekna – UNESCO sporto čempionu, 2016 V. Urmana – UNESCO menininke taikai.
UNESCO apdovanojimai Lietuvai
2002 Vilniui suteiktas UNESCO Taikos miesto vardas. 2004 M. J. Lukšienei įteiktas UNESCO J. A. Komenskio medalis, 2023 A. Ramanavičienei – UNESCO-Pusiaujo Gvinėjos tarptautinis apdovanojimas už tyrimus gyvybės mokslų srityje.
Su Lietuva susijusios UNESCO minimos sukaktys
1997 minėtos Martyno Mažvydo Katekizmo prasti žodžiai išleidimo 450‑osios metinės, 2002 – I. Domeikos 200‑osios gimimo metinės (kartu su Baltarusija ir Lenkija), 2004 – lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100‑osios metinės, 2011 – M. K. Čiurlionio 100‑osios mirties metinės ir Cz. Miłoszo 100‑osios gimimo metinės (kartu su Lenkija), 2013 – M. J. Lukšienės 100‑osios gimimo metinės, 2014 – K. Donelaičio 300‑osios gimimo metinės, 2015 – M. K. Oginskio 250‑osios gimimo metinės (kartu su Baltarusija ir Lenkija), 2017 – A. J. Greimo 100‑osios gimimo metinės, 2018 – J. Čechavičiaus 200‑osios gimimo metinės, 2020 – Elijahu ben Šlomo Zalmano (Vilniaus Gaono) 300‑osios gimimo metinės, 2021 – M. B. Gimbutienės 100‑osios gimimo metinės, 2023 – Vilniaus miesto paminėjimo 700‑ųjų metinių sukaktis.
UNESCO kūrybiniai miestai
Siekiant stiprinti pasaulio miestų, remiančių kultūrą, kūrybingumą bei tvarumą, partnerystę, 2004 įkurtas UNESCO kūrybinių miestų tinklas. Jam priklausantys Lietuvos miestai – Kaunas (UNESCO dizaino miestas nuo 2015) ir Vilnius (UNESCO literatūros miestas nuo 2021).
Lietuvos atstovai UNESCO
Lietuvos nuolatiniai atstovai prie UNESCO, ambasadoriai: 1993–2002 U. Karvelis, 2003–10 I. Marčiulionytė (2004 Pasaulio paveldo komiteto narė, 2004–06 šio komiteto pirmininkė), 2012–16 A. Gelūnas, 2017–19 I. Vaišvilaitė, nuo 2021 Jolanta Balčiūnienė.
Lietuvos ekspertai UNESCO
1990–2001 H. Juškevičius dirbo UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoju informacijai ir komunikacijai.
2009–19 V. Žulkus Lietuvai atstovavo UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinėje techninėje patariamojoje taryboje. 2013–17 ir 2017–21 Lietuva priklausė Tarpvyriausybiniam bioetikos komitetui (2013–15 Lietuva komitete ėjo vicepirmininkės pareigas), 2016–17 Eugenijus Gefenas ėjo UNESCO Tarpvyriausybinio bioetikos komiteto pirmininko pareigas, nuo 2022 Tarpvyriausybiniame bioetikos komitete dirba Asta Čekanauskaitė.
2014–2021 UNESCO tarpvyriausybinės programos Informacija visiems taryboje Lietuvai atstovavo 2021 UNESCO Filosofijos ir humanitarinių mokslų tarptautinės tarybos vykdomojo komiteto nariu išrinktas R. Gudauskas.
2017–21 UNESCO Tarptautinės komunikacijos vystymo programos tarpvyriausybinėje taryboje Lietuvai atstovavo Aušra Jaruševičiūtė.
Nuo 2017 UNESCO programos Pasaulio atmintis Tarptautiniame patariamajame komitete Lietuvai atstovauja Irena Krivienė.
2023 į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisiją išrinktas R. Laužikas.
-UNESCO ir Lietuva