Lietùvių–lãtvių vienýbės draugijà, visuomeninė organizacija, 1923–40 veikusi Lietuvoje.
Siekė skleisti giminiškų baltų tautų vienybės idėjas. Išleido T. Zeiferto Latvijos istoriją (1927), nuo 1929 kasmet Kaune organizavo latvių kalbos kursus, globojo latvių dailės parodas, su kitomis organizacijomis rengė pasitarimus – kongresus. Pirmasis jų įvyko Rygoje (1924), antrasis – Kaune (1925), paskutinis – Taline (1940; 1930 į draugijos veiklą įsitraukė ir estai). Kongresų darbai buvo išleidžiami specialiais leidiniais.
Draugija turėjo apie 100 narių.
Pirmininkai: E. Volteris, J. Rauplys, A. Merkys.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.