sodas (šiaudai, 2005, M. Liugienė)
kaukė (medis, kailis, ragas, polichromija, 2005, J. Jonušas)
lietùvių liáudies paprotnė dail
margučiai (vaškas, dažai, 2007, A. Lampickienė)
Būdingiausi lietuvių liaudies paprotinio meno dirbiniai – verbos, margučiai, kaukės, sodai (daugiausia su vestuvių papročiais susijusios šiaudų kompozicijos). Vilniaus kraštui nuo seno būdingos iš sausų žolynų rišamos verbos (vadinamosios Vilniaus verbos) 20 a. pabaigoje paplito ir kitose Lietuvos vietose. Pagal formą skiriamos volelinės (arba kiliminės), rykštelinės ir plokščiosios verbos. Nuo seno žinomi margučiai pagal dažymo ir marginimo pobūdį skirstomi į dažytinius (vienspalviai), rašytinius (marginti vašku), skutinėtuosius. Žymesnės jų margintojos: D. Bazarienė, J. Daniliauskienė, V. Giedrytė, A. Lampickienė, E. Pempytė. Kaukės kuriamos dažniausiai Užgavėnėms pagal tam tikrą charakterinį tipą (giltinės, velniai, čigonai), pabrėžiant jo komiškumą. Naudojamos įvairios medžiagos – medis, kailis, ašutai, aprangos elementai.
lietuvių liaudies medžio dirbiniai
lietuvių liaudies metalo dirbiniai
lietuvių liaudies pintieji dirbiniai
1819
L: P. Galaunė Lietuvių liaudies menas: Jo meninių formų plėtojimosi pagrindai Kaunas 1930.
lietuvių liaudies medžio dirbiniai
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.