Lietuvių tautosakos rankraštynas

Lietùvių tautósakos rankraštýnas, Tautosakos rankraštynas, tautosakos fondų saugykla. Didžiausia Lietuvoje. Yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) Vilniuje. Rankraštyne saugoma Lietuvių mokslo draugijos (apie 70 000 kūrinių), Lietuvių tautosakos archyvo (apie 400 000 kūrinių), Vilniaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto studentų surinkta medžiaga, Z. Slaviūno (20 000 vienetų), S. Paliulio (15 000 vienetų), J. Dovydaičio (100 000 vienetų) surinktos tautosakos kūrinių kolekcijos, Juozo Būgos surinkta lietuvių emigrantų tautosaka (2000 vienetų). Iš viso sukaupta 19 a. ir 20 a. pradžios 1269 rinkiniai, juose – apie 2 mln. kūrinių (apie 684 000 dainuojamosios, apie 192 000 pasakojamosios, apie 360 000 trumpų pasakymų tautosakos, 654 000 kitų žanrų tautosakos kūrinių), yra fototeka (55 000 nuotraukų ir jų negatyvų), fonoteka, videoteka (400 000 garso ir vaizdo įrašų), elektroninis archyvas. Tarp jų yra J. Basanavičiaus, S. Daukanto, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Tumo-Vaižganto, L. Ivinskio, M. J. Slančiausko, J. Elisono, P. Vaičiūno, J. Janonio ir kitų tautosakos rankraščių. Saugomi Lietuvių tautosakos archyvo dokumentai, asmeniniai folkloro rinkėjų ir tyrinėtojų rankraščiai, iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo Putname gautas J. Balio archyvas. Seniausias turimas rankraštis apie 1800, nuotrauka – 1907, garso įrašai voleliuose – 1908, plokštelėse – 1935, magnetinėje juostoje – 1952, seniausias vaizdo įrašas – 1972.

Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija (1908–1949) 2008 įtraukta į UNESCO programos Pasaulio atmintis nacionalinį registrą kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektas. Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai (19–20 a. 1 pusė) 2013 įtraukti į UNESCO programos Pasaulio atmintis nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

Fondo istorija

Lietuvių tautosakos rankraštyno fondų pradžia sietina su Lietuvių mokslo draugijos įkūrimu ir veikla. 1908 draugijai įsigijus fonografą buvo padaryti pirmieji lietuvių liaudies dainų melodijų įrašai. I pasaulinis karas ir Vilniaus krašto okupacija (1920) prislopino draugijos veiklą, bet tautosaka ir toliau buvo renkama. Lietuvių mokslo draugijos fonduose yra J. Basanavičiaus, A. Baranausko, S. Daukanto, Žemaitės, J. Tumo-Vaižganto ir kitų 19 a.–20 a. pradžios rašytojų bei visuomenės veikėjų tautosakos rankraščių. 1930 V. Krėvė, B. Sruoga ir M. Biržiška Kaune įkūrė Tautosakos komisiją, ji rūpinosi tautosakos rinkimu, tvarkymu ir skelbimu. Dauguma dainų buvo užrašomos be melodijų, todėl 1934 buvo įsteigta Komisija tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti. 1935 abi komisijos sujungtos ir įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas. Po II pasaulinio karo tautosaka pradėta sisteminti. 1956 imta sudarinėti tautosakos kūrinių kartotekos. Sukurti pasakojamosios tautosakos, dainų tekstų, patarlių ir priežodžių, mįslių sisteminiai katalogai. Sovietų okupacijos metais folkloristų darbas buvo varžomas, idėjiškai netinkami kūriniai atmetami arba dedami į specialųjį riboto naudojimo fondą. Atgavus nepriklausomybę pradėta užrašinėti sovietmečiu draustus kūrinius (tremtinių ir rezistencijos, patriotines dainas, politinius anekdotus ir pasakojimus, religines tradicijas atspindinčią tautosaką).

Skaitmeninimas

Moderniosios komunikacijos folkloras kaupiamas elektroniniame archyve. 1998 pradėta kurti pirmoji garso įrašų duomenų bazė. Nuo 2001 imta skaitmeninti fondus. Kasmet fondus papildo apie 15 000 vienetų naujų kūrinių. Rankraštyne esanti medžiaga nuolat tiriama ir skelbiama. 2007 pradėta kurti Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė, 2010–12 buvo suskaitmeninta didžioji dalis Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rankraščių kolekcijos. Sukūrus sąsajas su Tautosakos garso įrašų duomenų baze, galima pasiklausyti 1908–49 fonografo volelių ir plokštelių garso įrašų.

Duomenų bazėje talpinama ir kita archyvo rankraštinė medžiaga, garso ir vaizdo įrašų duomenys, B. Buračo nuotraukos (apie 250), J. Dovydaičio fotografijos (apie 800 foto juostų, 27 000 kadrų) ir negatyvai (261 stiklo negatyvas), O. Pajedaitės (1200 vienetų) ir kitų nuotraukos.

Archyve saugoma ir nuolat pildoma Lietuvos antisovietinio partizaninio karo (1944–1953) nuotraukų, dainų garso įrašų (per 1200 dainų) ir prisiminimų vaizdo įrašų kolekcija.

Rankraštyno vadovai: K. A. Aleksynas (1994–2002), R. Žarskienė (2002–23), Greta Petruškevičienė (nuo 2023).