Lietuvõs akljų ir silpnarẽgių sjunga, Akljų ir silpnarẽgių sjunga, Lietuvos visuomeninė organizacija, kuri rūpinasi žmonių su regėjimo negalia reabilitacija, įdarbinimu, kultūrine veikla, poilsiu. Vienija daugiau kaip 6000 sutrikusio regėjimo žmonių, iš jų apie 1500 neregių, globoja apie 15 000 Lietuvos gyventojų (2025).
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos logotipas
Aklųjų ir silpnaregių sąjunga turi 50 filialų, yra aklųjų socialinių įmonių Liregus (įkurta 1944, Vilniuje), Aksida (įkurta 1953, Šiauliuose), Regseda (įkurta 1959, Klaipėdoje) steigėja. Sąjunga nuo 1959 leidžia žurnalą Mūsų žodis (aklųjų raštu ir paprastąja spauda), informacinius leidinius, neregių literatų knygas ir kita. 1991 Lietuvos aklųjų biblioteka (įkurta 1966, nuo 2023 Lietuvos audiosensorinė biblioteka) su garso įrašų studija (įkurta 1962) tapo valstybinės reikšmės. Nuo 1991 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra Europos aklųjų sąjungos, nuo 1992 Pasaulio aklųjų sąjungos, nuo 2001 Lietuvos neįgaliųjų forumo narė. 2004–16 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių veikėjas E. Žakaris buvo Seimo narys (pirmasis neregys Lietuvos parlamente).
Istorija
1926 07 24 įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. 1930–40 veikė pavadinimu Lietuvos akliesiems globoti draugija (veikė Kaune), 1944–89 Lietuvos aklųjų draugija, nuo 1989 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (veikia Vilniuje).
Pirmininkai
1
1091
2271
-LASS; -Lietuvos aklųjų sąjunga; -Lietuvos akliesiems globoti draugija; -Lietuvos aklųjų draugija; -aklieji
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.