Lietuvos žemės fondas

Lietuvõs žẽmės fòndas, Žẽmės fòndas, visa šalies teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė. Užima 6 528 648,3 ha plotą (2024). Pagal paskirtį skiriama žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinė ir kitos paskirties žemė, pagal naudmenas – žemės ūkio žemė, miškai, keliai, užstatyta teritorija, kita žemė, nusausinta ir apleista žemė.

Lietuvos žemės fondas

Žemės ūkio paskirties žemei priskiriama žemės ūkio produktų gamybai naudojami arba tinkami naudoti plotai (su žemės naudotojams priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytais plotais, žemės sklype esančiais miško ir vandens telkinių plotais); miškų ūkio paskirties žemei – mišku apaugę plotai (medynai), kirtavietės, miško aikštės, medelynai, miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, poilsio ir žvėrių pašarų aikštelės, miškui įveisti skirta žemė, miško valdose įsiterpusios žemės ūkio ir kitos naudmenos.

Vandens ūkio paskirties žemei priskiriama Kuršių marių, upių, ežerų, tvenkinių, prieplaukų, elingų, kitų vandens ūkio objektų, pakrančių ir salų užimti plotai; konservacinės paskirties žemei – rezervatai, rezervatinės apyrubės ir kultūros paveldo objektais užimti žemės sklypai; kitos paskirties žemei – gyvenamosioms, visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms skirta bei naudingųjų iškasenų, atliekų saugojimo, krašto apsaugos ir kitiems tikslams naudojama žemė.

Žemės ūkio naudmenas sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miškų naudmenas – ne mažesni kaip 0,1 ha mišku apaugę žemės plotai; kelius – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui skirtų inžinerinių statinių užimti žemės plotai; užstatytą teritoriją – statiniais (išskyrus kelius) užstatyta ir kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (kiemai, aikštės, stadionai, kapinės, namų valdų žemės sklypai, gamybinės teritorijos ir kita). Vandenis sudaro paviršinio vandens telkiniai bei tarpiniai vandenys (Kuršių marios); kitą žemę – medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista (eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų, durpynų ir sąvartynų plotai) ir nenaudojama (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai, pelkėti duburiai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, išgraužos, dykvietės ir kita) žemė; nusausintą žemę – teritorijos, kurių dirvožemio vandens režimas sureguliuotas įrengtomis drenažo sistemomis ar iškastais grioviais; apleistą žemę – sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugusios žemės ūkio naudmenos.

Lietuvos Respublikos piliečių nepareikalauti susigrąžinti natūra ir po nuosavybės teisių atkūrimo likę žemės, miško ir vandens telkinių plotai sudaro Laisvos žemės fondą.

1