ligninas

ligninas: a – koniferilo alkoholis, b – sinapilo alkoholis

lignnas (lot. lignum – mediena), nereguliarios struktūros medienos polimeras, esantis sustorėjusiose medienos ląstelių sienelėse. Susideda iš fenilpropano struktūrinių elementų, susijungusių karbonilgrupėmis arba hidroksilgrupėmis. Geltonai rudos spalvos amorfinė medžiaga. Susidaro kopolimerizuojantis koniferilo, p‑kumarilo ir sinapilo alkoholiams. Lapuočių medienoje yra 20–30 % lignino (makromolekulėje daugiausia sinapilo alkoholio), spygliuočių – iki 50 % lignino (daugiausia koniferilo alkoholio). Iš medienos išskirto lignino molekulinė masė 1000–150 000, tankis 1250–1450 kg/m³. Netirpsta vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Lengvai nitrinamas, oksiduojamas, chlorinamas. Dėl molekulėje esančių fenolio hidroksigrupių ligninui būdingos silpnųjų rūgščių savybės: tirpsta šarmų tirpaluose, juos parūgštinus iškrinta lignino nuosėdos (šia savybe naudojamasi išskiriant iš medienos).

Veikiamas neorganinių rūgščių (su H₂SO₃ sudaro lignosulfonatus) ir hidroksidų hidrolizuojasi. Dažomas baziniais dažikliais. Gaunamas kaip šalutinis produktas gaunant celiuliozę iš medienos (sulfatinis ligninas) ir hidrolizuojant augalines medžiagas (hidrolizinis ligninas). Sulfatiniu ligninu stiprinamas sintetinis kaučiukas, plastifikuojama keraminių dirbinių žaliava, naudojamas abrazyvų, cemento, korytų plytų gamyboje, kaip polimerinių medžiagų užpildas, įeina į kartono ir faneros klijų sudėtį. Hidrolizinis ligninas yra granuliuotų aktyvintųjų anglių, sintetinių raugų, vanilino, pirokatecholio darinių žaliava. Polimerais stabilizuotu ligninu tvirtinamas gruntas, mažinama gręžiniuose naudojamo molio suspensijos klampa. Daug lignino sudeginama, kad neterštų dirvožemio ir aplinkos.