lig klasifikãcija, sveikatos sutrikimų ir organų ar jų sistemų funkcionavimo nuokrypių nuo normos skirstymas į tam tikras grupes (klases), vadovaujantis klasifikacijos ir taksonomijos principais. Toks ligų sisteminimas padeda geriau suprasti ligų tarpusavio ryšius, tiksliau nustatyti diagnozes, išsiaiškinti ligų kilmės priežastis ir jų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, suvienodinti sveikatos priežiūros specialistų vartojamą terminiją ir vienodai suprasti ligas, kaupti statistinius duomenis apie mirties priežastis. Ligų klasifikacijas rengia Pasaulio sveikatos organizacija.
1
Aprašyti ir sisteminti ligas mėginta jau prieš kelis tūkstantmečius. Istoriškai ligų klasifikacijos buvo kuriamos atsižvelgiant į nustatomas susirgimų ir mirčių priežastis, jų pobūdį bei simptomus. 19 a. viduryje imta suvokti būtinybę turėti universalią ligų klasifikaciją, kuri leistų palyginti sergamumo ir mirštamumo rodiklius skirtingose šalyse, todėl pradėta galvoti apie standartizuotą, tarptautiniu mastu pripažintą ligų klasifikavimo sistemą.
20 a. pradžioje ligas imta klasifikuoti pagal sistemas, naudojamas visame pasaulyje. Pagrindinės iš jų – Tarptautinė ligų klasifikacija (apima įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus) ir Psichikos ir neurologinės raidos sutrikimų klasifikacija (skirta psichikos ir raidos sutrikimams).
1868