lingua franca (it. lingua franca – frankų, vakarų germanų genčių, vėliau sudariusių Vakarų Vokietijos ir Rytų Prancūzijos gyventojų pagrindą, kalba; apibendrinta reikšme – europiečių krikščionių kalba), skirtingomis gimtosiomis kalbomis kalbančių žmonių bet kuri bendravimo kalba, jeigu ji atlieka tik vieną kalbos funkciją – bendravimo priemonės. Tai tam tikro laikotarpio ar regiono prestižiškiausios, įtakingiausios ar ekonomiškai galingiausios tautos (etninės grupės, bendruomenės) kalba. Ji dažniausiai vartojama prekyboje, bet gali būti ir kultūros (pvz., lotynų), diplomatijos (pvz., prancūzų) kalba. 20 a. tokią kalbą dar imta vadinti tarptautine ar globaline (pvz., International English, Global English, Globish).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.