linolo rūgštis

linòlo rūgšts, Z,Z‑9,12‑oktadièno rūgšts, H(CH₂)₄(CH₂CH=CH)₂(CH₂)₇COOH, polinesočioji riebalų rūgštis. Bespalvis klampus skystis. Molekulinė masė 280,53. Lydymosi temperatūra –5,2 °C, virimo temperatūra 149 °C, tankis 902,2 kg/m³, lūžio rodiklis 1,4699. Netirpsta vandenyje, tirpsta organiniuose tirpikliuose. Būdingos nesočiųjų karboksirūgščių cheminės savybės. Prisijungia halogenus, hidrinama virsta sočiąja stearino rūgštimi. Ore lengvai oksiduojasi į heksano, oksalo rūgščių ir nonano dirūgšties mišinį. Linolo rūgštis – viena labiausiai paplitusių augaluose rūgščių, juose ji yra trigliceridų pavidalo (su kitų rūgščių trigliceridais): saulėgrąžų aliejuje yra apie 60 % (masės), sojų – 55 %, sėmenų – iki 30 %, kanapių –50–60 %, aguonų – iki 60 %, vilnamedžių – 50 % linolo rūgšties, t. p. yra ir kai kuriuose riebaluose, pvz., taukuose 8–9 %, lajuje – 3–4 %, svieste – 1,7 %. Linolo rūgštis gaunama iš aliejų ir riebalų hidrolizės būdu, žmogus gauna su maistu (organizmas jos nesintetina).

2445