listerijos

listèrijos (Listeria), Listeriacae šeimos bakterijų gentis. 6 rūšys. Kartais priskiriamos korinebakterijoms. Listerijos yra mažos 0,5–2 µm gramteigiamos, į kokus panašios lazdelės apvaliais galais; fakultatyviniai aerobai. Neturi kapsulės, nesudaro sporų. Gerai išsilaiko aplinkoje, atsparios išdžiūvimui, žemai temperatūrai (išlieka gyvybingos šaldiklyje). Kai temperatūra žemesnė nei 37 °C, pH 5,5–9, listerijos būna su žiuželiais, kurių padedamos juda. Turi somatinius ir žiuželinius antigenus (pagal juos skiriama 11 serovarų), išskiria listerijų virulentiškumą lemiančias proteazes ir hemolizinus. Patogeninės listerijų rūšys – Listeria monocytogenes (žmogui ir gyvūnams), Listeria ivanovii ir Listeria seeligeri (gyvūnams, žmogui labai retai) – sukelia listeriozę, saprofitinės – Listeria grayi, Listeria innocua ir Listeria welshimeri – ligų nesukelia. 1927 listeriozės sukėlėją aprašė J. H. Pirie (Didžioji Britanija), kurį 1940 chirurgo J. Listerio (Didžioji Britanija) garbei pavadino listerija.