literatūrinis adresatas

literatrinis adresãtas, literatūros kūrinyje – subjektas, į kurį kreipiamasi. Gali būti vaizduojamasis ir numanomasis (tekste implikuota figūra) kūrinio veikėjas. Paplitęs invokacinėje lyrikoje (eilėraščiuose, parašytuose kreipinio forma), literatūriniuose laiškuose arba eilėraščiuose su dedikacijomis. Hermeneutinėje teksto interpretacijos tradicijoje literatūrinis adresatas yra suvokėjas (skaitytojas), į kurį orientuotas tekstas, skaitytojas įtraukiamas į supratimo ir aiškinimo eigą. 20 a. pabaigoje literatūros teorijos ėmė domėtis skaitytoju. Recepcijos teorijoje skaitymo aktas suvokiamas kaip papildantis rašymo aktą procesas – skaitytojo dalyvavimas (teksto tarpų užpildymas) kūrinyje yra toks pat svarbus kaip ir rašymas. Kūrinys vadinamas sakymu, nukreiptu į kosakytoją, kurį reikia paveikti, kad jis įsitrauktų į prasmių universumą. Postmodernistinėje literatūroje dažnai iš skaitytojo reikalaujama įsitraukti į prasmės kūrimo procesą. Toks kūrimo būdas vadinamas žaidimu, vienas jo metodų – aleatorika (tuščių teksto vietų užpildymas).