literatūrinis subjektas

literatrinis subjèktas, lỹrinis subjèktas, lỹrinis heròjus, literatūros kūrinio pagrindinė meninė konstrukcija, figūra, dažniausiai kalbanti pirmuoju asmeniu; literatūros kūrinio analizės ir interpretacijos sąvoka. Lyrikoje, daugiausia išpažintinėje, literatūriniam subjektui būdingas monologinis kalbėjimas, kuriuo išsakoma vidinės būsenos, refleksijos, nuotaikos, jausmai. Epe literatūrinis subjektas dar vadinamas pasakotoju. Literatūrinis subjektas netapatinamas su autoriumi, nors gali turėti jo biografijos, pasaulėžiūros bruožų. Asmeninės autoriaus biografijos ir literatūrinio subjekto santykis išreiškiamas prototipu. Literatūros teorijoje literatūrinio subjekto terminą analizuodamas A. Bloko kūrybą 1921 įtvirtino rusų formalistas J. Tynianovas, autoriaus ir herojaus sampratą išplėtojo M. Bachtinas. Vėliau sąvokos plačiai paplito, bet aiški apibrėžtis nėra nusistovėjusi. Postmoderniame diskurse sinonimiški vadinamosios autoriaus ir subjekto mirties konceptai. Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu dažniau vartotas terminas lyrinis herojus, atkūrus nepriklausomybę – iš semiotikos perimtas subjekto terminas.