Liùblino vaivadijà (województwo lubelskie) yra Lenkijos rytuose. Ribojasi su Baltarusija ir Ukraina.
Plotas 25 115 km2. 2,03 mln. gyventojų (2021).
Centras – Liublinas (334 700 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Chełmas (59,5), Zamostė (60,1), Biała Podlaska (55,4), Pulavai (45,3), Świdnikas (37,9). Miesto gyventojų 46,3 % (2021).
Liublino vaivadija suskirstyta į 20 apskričių; yra 4 miestai, turintys apskrities teises (Biała Podlaska, Chełmas, Liublinas, Zamostė).
Liublino vaivadijos šiaurės vakarinę dalį užima Pietų Palenkės žemuma, šiaurės rytinę dalį – Polesė (plokščia pelkėta, durpinga žemuma), vidurinę ir pietvakarinę dalį – Liublino aukštuma, pietrytinę dalį – Vakarų Volynės aukštuma. Pietuose yra apie 15 km pločio Roztoczės aukštuma (joje yra Liublino vaivadijos aukščiausia vieta – Wapielnios kalnas, 387 m), į pietus nuo jos įsiterpia dalis Sandomiero įdubos.
Liublino vaivadija yra Vyslos baseine; svarbiausios upės – Vysla (ja eina vaivadijos vakarinė riba), Bugas (juo eina siena su Ukraina), Wieprzas, Krzna, Bystrzyca, Huczwa, Tanewas.
Polesėje daug ežerų; didžiausi – Uściwierzas, Wytyckų ežeras, vienas giliausių – Zaglęboczės ežeras (gylis 23,3 metro). Wieprzo ir Krznos upes jungia melioracijos kanalas (sausina Polesę; ilgiausias kanalas Lenkijoje – 140 km; įrengtas 1961).
Miškingumas 22 %.
Saugomos teritorijos užima 22,7 % Liublino vaivadijos ploto; Roztoczės nacionalinis parkas, Polesės nacionalinis parkas, 17 kraštovaizdžio parkų.
Liublino vaivadija – ekonomiškai viena silpniausių Lenkijos vaivadijų. Kasama akmens anglys (Liublino anglių baseine), mergelis, klintys, opoka, kreida, smėlis, molis; gaunamas mineralinis vanduo (Nałęczówe). Šiek tiek gaunama naftos (Liublino apylinkėse), gamtinių dujų (prie Ciecierzyno); yra rusvųjų anglių.
Automobilių, sraigtasparnių, sklandytuvų, žemės ūkio ir miškų ūkio, elektros mašinų, metalo dirbinių (guolių) gamyba, maisto (cukraus, pieno, mėsos, malimo, tabako, spirito, alaus, vaisių ir daržovių perdirbimo), statybinių medžiagų (cemento), chemijos (azoto trąšų), stiklo, keramikos, siuvimo, trikotažo, avalynės, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Liublinas, Świdnikas, Pulavai, Chełmas, Zamostė, Kraśnikas, Biała Podlaska.
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Žemės ūkio naudmenos užima 68,4 % teritorijos (53,7 % – ariamoji žemė, 13,4 % – pievos ir ganyklos, 1,3 % – sodai). Auginama javai (kviečiai, miežiai, rugiai, avižos), cukriniai runkeliai (16 % Lenkijos cukrinių runkelių pasėlių ploto), bulvės, apyniai (2/3 Lenkijos apynių produkcijos), tabakai, grikiai, rapsai. Sodininkystė, daržininkystė. Veisiama kiaulės, pieniniai galvijai, avys, naminiai paukščiai; yra žirgininkystės ūkių.
Turizmas; lankoma nacionaliniai ir kraštovaizdžio parkai, Zamostė (jos senamiestis – pasaulio paveldo vertybė), Liublinas, Kazimieras. Nałęczówo kurortas (Kazimiero kraštovaizdžio parke). Per Liublino vaivadijos teritoriją eina Varšuvos–Maskvos geležinkelis ir plentas, Varšuvos–Lvovo, Liublino–Kijevo plentai.
Liublino vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusių Liublino, Zamostės, Chełmo vaivadijų ir dalies Tarnobrzego, Siedlcių, Biała Podlaskos vaivadijų.
-lubelskie