Ullmann Liv (Liv Ùlman) 1938 12 16Tokijas, norvegų ir švedų aktorė, kino režisierė. Studijavo Webberio‑Douglaso teatro akademijoje Londone. Nuo 6 dešimtmečio vidurio vaidino Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (Brodvėjaus), kitų šalių teatruose, nuo 1959 – kine. 2001 buvo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkė. Išgarsėjo švedų režisieriaus I. Bergmano filmuose, juose sukūrė aistringų, emocingų, stiprių moterų paveikslus: Elizabet (Persona 1966), Alma (Vilko valanda), Eva (Gėda, abu 1968), Ana (Aistra 1969), Marija (Šnabždesiai ir riksmai 1972), Mariana (Vedybinio gyvenimo scenos 1973, Sarabanda 2003), Jeni (Veidas į veidą 1976), Manuela (Gyvatės kiaušinis 1977), Eva (Rudens sonata 1978). Vaidino švedų (Kristina – dilogija Emigrantai 1971, Naujakuriai 1972, abiejų režisierius J. Troellis, Estera – Papūga 1972, režisierius L. Benedekas), Jungtinių Amerikos Valstijų (Ketrina – Prarastas horizontas 1973, režisierius Ch. Jarrottas), anglų (Karalienė Kristina – Atsižadėjimas 1974, režisierius A. Harvey) režisierių filmuose.
Liv Ullmann
Režisavo vaidybinių filmų (Sofija 1992, Kristina, Laurenso duktė / Kristin Lavransdatter 1995, pagal S. Undset, Intymūs pokalbiai / Enskilda samtal 1996, Neištikimoji / Trolösa 2000, abu pagal I. Bergmaną, Freken Julija / Miss Julie 2014, pagal A. Strindbergą). Parašė autobiografinę knygą Permainos (Förändringen 1976). Garbės Oskaras (2022). Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (2026).
L. Ullmann (dešinėje). Elizabet vaidmuo filme Persona (1966, režisierius I. Bergmanas; Alma – B. Andersson)
1706
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.