Lõhaverės piliakalnis (est. Lõhavere linnamägi, Lèhaverės pliakalnis) yra Estijoje, netoli Suure-Jaani, istorinėje Sakalos žemėje. Datuojamas pirmu tūkstantmečiu–antro tūkstantmečio pirma puse.
13 a. pradžioje čia buvo šios žemės šiaurinės dalies seniūno ir estų karo vado Lembitu pilis, minima Henriko Latvio kronikoje; rašoma, kad 1215 vokiečiai užėmė Lembitu tvirtovę (Leone, Lehole). 1937–1941 ir 1956–1962 Lõhaverės piliakalnį tyrinėjo estų archeologas H. Moora. Piliakalnio šlaitai statūs, 12–13 m aukščio. Aikštelė apie 1500 m2 ploto, ją juosia 8–9 m aukščio pylimas, virš kurio buvo įrengti mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Aptikta trijų horizontų kultūrinis sluoksnis. Rasta medinės gynybinės sienos ir ręstinių pastatų, medinių kopėčių liekanų, 80 cm pločio slaptas įėjimas į pilį, 2 šuliniai su medinių rentinių liekanomis, ginklų (strėlių antgalių), žiestos keramikos, žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, buities reikmenų. Prie Lõhaverės piliakalnio 1969 pastatytas paminklas Madisepäevos mūšiui (1217 09 21) prie Viljandi, kuriame žuvo Lembitu, paminėti.
Lõhaverės piliakalnis
Lõhaverės piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai (rekonstrukcija)