lokacija

lokãcija (lot. locus – vieta), biolokãcija, žmogaus ir gyvūnų gebėjimas nustatyti savo padėtį erdvėje arba kurio nors objekto padėtį savo atžvilgiu. Nustatoma visu kūno paviršiumi arba jutimo organais (regos, klausos, uoslės, lytėjimo, pusiausvyros). Lokacija būna pasyvioji (būdinga žmogui ir daugumai gyvūnų) ir aktyvioji, arba echolokacija. Aktyviosios lokacijos atveju gyvūnas siunčia į aplinką signalus ir sprendžia apie aplinkos objektus pagal šių signalų atspindžius. Ši lokacijos rūšis būdinga kai kuriems žinduoliams (šikšnosparniams, delfinams, banginiams) ir paukščiams (guacharams). Gebėjimas nustatyti kliūtį pagal garso aidą tam tikru mastu būdingas ir žmogui (pvz., aklieji jaučia, kad artėja prie kliūties, pagal žingsnių ar lazdelės kaukšėjimo atspindžius).