lokalioji spalva
J. A. D. Ingres. Švč. Mergelė Marija adoruoja Ostiją (aliejus, 1852, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
lokalióji spalvà, pagrindinė vaizduojamojo objekto ar jo dalies modeliavimo spalva tapyboje. Neperteikia apšvietimo, aplinkos refleksų, modeliuojama tik esamos spalvos tonais ir pustoniais. Būdinga viduramžių, Renesanso, klasicizmo, modernizmo tapybai. Pirmasis lokaliosios spalvos sąvoką 16 a. pradžioje pavartojo Leonardo da Vinci; minima jo Traktate apie tapybą (Trattato della Pittura 1651, po Leonardo da Vinci mirties sudarė ir išleido jo mokinys F. Melzi).
917
J. L. David. Sokrato mirtis (aliejus, 1787, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.