lokomocija

lokomòcija (lot. locus – vieta + motio – judėjimas), žmogaus ir gyvūnų judesiai, kuriais jie keičia savo vietą erdvėje. Lokomocijos tipai: judėjimas kietu pagrindu (vaikščiojimas, bėgimas, šokinėjimas, šliaužimas), plaukimas, skridimas, planiravimas. Lokomocijos būdai per gyvūnų evoliuciją kito, darėsi sudėtingesni, nuo jų priklausė ir organizmų sandaros ypatumai. Nauji lokomocijos būdai atsirado tobulėjant judamajam aparatui, jutimo organams ir centrinei nervų sistemai. Stuburinių gyvūnų lokomocijos būdai gerai iliustruoja formos ir funkcijos sąveiką evoliucijoje. Kitaip nei lokomocijos tipai, įvairūs judėjimo aliūrai (pvz., žingsnis, šuolis) priklauso ne nuo judamojo aparato sandaros, o nuo nevienodos galūnių koordinacijos. Lokomocija labai svarbi gyvūnams: judėdami jie ieško maisto, partnerių, gelbstisi nuo priešų. Labai didelę reikšmę lokomocijos pakitimas turėjo beždžionės sužmogėjimui: ėmus vaikščioti dviem kojomis priekinės galūnės virto rankomis – darbo organais.