lòtosas, vienas seniausių simbolių. Egipto mitologijoje siejamas su saule, simbolizavo iš vandens susikūrusį pasaulį. Hinduizme, budizme ir džainizme – vienas pagrindinių simbolių. Reiškia saulę, tyrumą, netapatumą samsarai ir dvasinį tobulumą (nes iš dumblo išauga švarus, nesušlapdamas plaukia ir išsiskleidžia šviesoje). Balti lotosai vadinami padma, pundaryka, aravinda, raudoni – dažniausiai kamala, mėlyni – utpala. Lotosas minimas įvairiuose sen. Indijos kosmogoniniuose mituose. Sutapatintas su makštimi simbolizuoja moteriškąjį kuriamąjį pradą; yra Sūrjos, Višnaus ir Lakšmės simbolis bei atributas, budos Amitabhos emblema, dievai ir deivės (budizme – budos ir bodhisatvos) dažnai vaizduojami sėdintys lotoso sostuose. Tantroje lotosais vadinami subtiliojo kūno centrai – čakros. Raudonas lotosas yra dabartinės Indijos emblema.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.