Lotynų Amerikos bendroji rinka
Lotỹnų Amèrikos bendróji rnka, Piet bendróji rnka (isp. Mercado Común del Sur, MERCOSUR, port. Mercado Comum do Sul, MERCOSUL), Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus, Urugvajaus, Bolivijos ir Venesuelos regioninė muitų sąjunga. Lotynų Amerikos bendrosios rinkos asocijuotosios narės – Čilė (nuo 1996), Peru (nuo 2003), Ekvadoras ir Kolumbija (abi nuo 2004), Gajana ir Surinamas (abi nuo 2013), Panama (nuo 2024), stebėtojos – Meksika ir Naujoji Zelandija. Būstinė Montevidėjuje. Oficialiosios kalbos – ispanų, portugalų, guaranių, aimarų ir kečųjų. Tikslas – skatinti laisvąją prekybą ir prekių, paslaugų bei valiutų judėjimą.
Idėja kurti Lotynų Amerikos bendrąją rinką kilo 20 a. 9 dešimtmetyje, Argentinai ir Brazilijai pasirašius kelis prekybos susitarimus. Įkurta 1991 03 26 Asunsjono sutartimi (pasirašė Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus), 1994 papildyta Ouro Prêto protokolu. 1995 pradėta kurti Lotynų Amerikos bendrosios rinkos šalių narių laisvosios prekybos zona, nuspręsta panaikinti jų prekybos muitų tarifus 90 % prekių. Nuo 1999 siekiama vienodinti šalių narių palūkanų normas, valstybės biudžeto deficito dydį ir infliacijos rodiklius, planuojama įvesti bendrą valiutą visai Pietų Amerikai. 2004 asocijuotąja nare tapo Venesuela. 2012–13 Paragvajaus narystė buvo sustabdyta už demokratinių vertybių pažeidimą. Venesuela visateise nare tapo 2012, 2016 pabaigoje narystė sustabdyta už demokratijos pažeidimus šalyje. 2024 visateise nare tapo Bolivija (nuo 1996 buvo asocijuotoji narė). 2025 pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Europos laisvosios prekybos asociacija.
Lotynų Amerikos bendrosios rinkos logotipas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.