Luhansko sritis

Luhánsko srits (Луганська область, Luhanska oblast), Lugánsko srits, yra Ukrainos rytuose. Šiaurėje, rytuose ir pietuose ribojasi su Rusija.

Sjevjerodoneckas po Rusijos artilerijos apšaudymo (2022 05 28); priekyje – chemijos gamykla Azot

Plotas 26 684 km². 2,12 mln. gyventojų (2021); gyvena ukrainiečiai (58 %; 2001 surašymo duomenys), rusai (39 %). Centras ir didžiausias miestas – Luhanskas (399 600 gyventojų, 2021; aglomeracijoje apie 0,5 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Alčevskas (106,6), Sjevjerodoneckas (101,1), Lysyčanskas (95,0). Miesto gyventojų apie 87 %. Gyventojų vidutinis tankis 79,5 žm./km². Sritis įkurta 1938.

Luhansko srities paviršius – banguota lyguma; pietuose yra Doneco kalvagūbrio dalis (aukštis iki 367 metrų). Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra –7 °C, liepos 23 °C. Per metus iškrinta 360–530 mm kritulių. Didžiausios upės – Donecas, jo intakai Aidaras, Derkulis, Luhanė. Luhansko sritis yra stepių zonoje. Miškai užima apie 7 % teritorijos.

Kasamos Doneco anglių baseino anglys, yra statybinių medžiagų žaliavų (smiltainių, kreidos, mergelio, molio), gamtinių dujų telkinių, mineralinio vandens. Juodoji metalurgija (Alčevske, Stachanove), naftos perdirbimas (Lysyčanske), chemijos (trąšų, dažų, gumos) ir kokso chemijos, statybinių medžiagų, metalo ir medienos apdirbimo, tekstilės (vilnos, mezgimo), siuvimo, avalynės ir maisto (malimo, mėsos, cukraus) pramonė. Daugiausia pramonės įmonių yra Luhanske. Auginama javai, cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės, saulėgrąžos. Sodininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Per Luhansko sritį eina Charkovo–Novošachtinsko (Rusija) plentas.

2014 Luhansko srities pietinę dalį užėmė Rusijos remiami separatistai (Donbaso karas). Per Rusijos karinę invaziją į Ukrainą (nuo 2022 vasario 24) Rusijai pavyko užimti beveik visą Luhansko sritį.