Lukanas

Lukãnas, Mãrkas Anjus Lukãnas (Marcus Annaeus Lucanus) 39Kordoba (Ispanija) 65?, romėnų poetas. Stoicizmo filosofijos šalininkas. Priklausė imperatoriaus Nerono aplinkai, anksti išgarsėjo. Spėjama, kad pavydėdamas talento Neronas uždraudė jam kurti. Lukanas įsitraukė į Pizono sąmokslą prieš imperatorių; jį atskleidus gavo įsakymą nusižudyti. Iš gausios kūrybos (dingo 14 veikalų) išliko nespėto parašyti (planuota 12 knygų) epo Farsalija 10 knygų. Jame vaizduojamas pilietinis karas tarp Cezario ir Pompėjaus, todėl veikalas dar leidžiamas pavadinimu Pilietinis karas. 1–4 knygose vaizduojama Cezario pergalės Italijoje, Ispanijoje ir Afrikoje, 5–8 – Cezario susidūrimas su Pompėjumi ir Pompėjaus mirtis, 9–10 – Cezaris Egipte, Katonas Afrikoje. Ryšku tradiciniai epo elementai: karių sąrašas, mūšiai, jūros audra, veikėjų kalbos, bet yra epui nebūdingų geografinių, etnologinių, gamtotyros ekskursų. Nėra tradicinių dievų sprendimų, akcentuojama stoicizmo deklaruojama likimo svarba ir dievų nulemta tragiška Romos respublikos žlugimo neišvengiamybė. Pabrėžiamas priešiškumas vienvaldystei, šlovinama respublikos santvarka. Svarbiausi veikėjai: Cezaris, Pompėjus ir Katonas. Kiti personažai neryškūs. Cezaris įkūnija blogį, didelę destruktyvią jėgą. Buvusių žygių spindesio apgaubtas Pompėjus atstovauja Senatui, jis vertas Cezario priešininkas, bet jo tvirtybę suskaldo Cezario energija. Katonas yra išminčiaus stoiko pavyzdys. Epui būdinga emocinė įtampa, pakylėtas stilius.

273