Koidula Lydia (Lidija Kòidula), tikr. Lydia Emilie Florentine Jannsen, nuo 1873 Michelson 1843 12 24Vändra (Pärnumos apskr.) 1886 08 11Kronštadt (Rusija; 1946 perlaidota Taline), estų rašytoja. Baigusi Pärnu mergaičių gimnaziją padėjo savo tėvui J. V. Jannsenui leisti laikraštį Pärnu Postimees ir 1863 šeimai persikėlus į Tartu – didžiausią estų laikraštį Eesti Postimees. Nuo 1873 gyveno Kronštadte.
Lydia Koidula
Veikla ir kūryba susijusi su tautinio išsivadavimo idėjomis. Eilėraščiuose (rinkiniai Lauko gėlės / Waino lilled 1866, Ema upės lakštingala / Emmajõe Öpik 1867) romantiškai pakiliai išreiškė meilę tėvynei, žadino geresnės ateities viltį. Reikšminga t. p. gamtinė ir meilės lyrika, daugelis eilėraščių tapo liaudies dainomis. Parašė pjesių (Pusbrolis iš Saaremos / Saaremaa onupoeg, pastatyta 1870; šiuo kūriniu buvo atidarytas Tartu Vanemuine teatras ir ši data laikoma estų teatro pradžia; Piršlybų beržai / Kosjakased, pastatyta 1871, komedija Toks Mulkis, arba Šimtas pūrų druskos / Säärane Mulk, ehk sada vakka tangasoola, pastatyta 1872), apsakymų (Vienintelė / Ainuke, Tammiste kaimo malūnų vaiduokliai / Tammiste küla vesketondid, abu 1868, Loigu šeimininkė / Loigu perenaine 1881). Lietuvių kalba paskelbta eilėraščių.
1556
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.